Kai suskambės kalėdiniai varpai
Ir pasakose pasipuoš eglutes,
Lai užsimirš kasdieniniai vargai
Ir kils dar noras žemėje pabūti.
Tegul ištirps žvakučių liepsnose
širdžių ledai ir šaltas ledo gruodas,
Ir lai sušvis vėl mūsų veiduose
Vilties ugnis lyg pranašas paguodos

Kalėdos – tai stebuklų metas, kai žvaigždės pildo troškimus, Kai orai būna mums pavaldūs Ir džiaugsmas užgožia vargus. Su artėjančiais Naujaisiais Metais!

Atsistojęs prie šv.Kalėdų medžio, sniego angelas pravirkdė savo fleitą.
Vakare, prie laužo Naujamečio jis dainavo apie laimės žvaigždę. Apie tą, kurią širdy nešiojam,tik jos ieškome kažkur labai toli,
skrido Angelo daina puošta svajonėm- kiekvienam linkėdama rast laimę šiam kely.

Atverkime duris…
Išeikime į naktį kaip į pasaką
skambančią nuo spindinčių žaislų ir valsų
Ir atsistokime ant metų dar vienos ribos
Ir vėl pradėkime gyvenimą nuo sausio.

Eina metai … Vieni kažką nusineša, kiti kažka dovanoja. Tegul šie metai atneš tik džiaugsmą,skaidrią nuotaiką, laimingas minutes ir paprastą žmogišką laimę.

Kai suskambės Kalėdiniai varpai,
Ir pasakom vėl pasipuoš eglutės,
Lai užsimirš kasdieniniai vargai,
Ir kils dar noras žemėje pabuti.

Senieji Metai savo dainą baigia,
O kokią mums Naujieji padainuos?
Gal apie meilę, kaip šampanas svaigią,
Gal apie žemėj esančius džiaugsmus?
O mes norėtume Tau vieno palinkėt i-
Būk laimingiausias žemėje žmogus.

Dvylika, dvylika muša rodyklė ir nusijuokia
Melsvas dangus.
Su Naujais Metais, su Nauja laime
Tave sveikina mano širdis.

Susikaupė širdy ir išmintis, ir patyrimas,
ir nueitų dienų graži rimtis.
tai, kas praėjo, kas jau buvo -
tai kraitis, dovana arba lemtis.
o laikas eis…vėl neš dienų margumą,
vėl sielą ir ugnim, ir vandeniu bandys…
o būsimieji metai tegul būna -
tų, jau praėjusių, brandus ir ilgas tęsinys!

Naktis ir lyja lietus,toks saltas,baisus
As bijau…
Bijau ne lietaus!
Bijau…
Bijau tavo kuno grubaus…
Visai neseniai jis buvo svelnus
Ir lipo prie manes tartum medus.
Bet dabar jis toks saltas baisus…
Mano pasauly griuna dangus…
Mano sparnai…
Mano sparnai nebepakelia manes…
O as vis tolstu,tolstu nuo taves…
Tu isein ir moji ranka,
Durys arti jau, neiseiki dar ka?
Dar pastoveki,darapkabinki
Dar pabuciuoki ir nuraminki…
Nepyksiu jei tu iseisi
Aisku mane tu izeisi…
Bet as tik stovesiu saltam lietuje
Ir galvosiu
Is vis ar mylejai mane?