LINKIU LAIMĖS IR SVEIKATOS,
SAUSAINIUKŲ PRIE ARBATOS,
VARLIŲ KOJŲ PAKRAMTYTI,
IR LABAI SKANIAI NURYTI.

Noreciau laime dovanoti,
Deja as pats jos neturiu
Karstai noreciau pabuciuoti
Bet per mobilu negaliu =)

Aš paprašiau angelo,kad nulektu ir saugotu tave,bet jis greit sugrįžo.Aš paklausiau-”kodel”.O jis atsakė-”angelas angelo nesaugo”.”Jei aš būčiau paukščiukas,tai atlėkčiau pas tave.Pabučiuočiau į žanduką ir išnykčiau kyg sapne…”Labanak mano angele…Aplankysiu tave sapne…Jei pajusi švelnų lyg pūkas prisilietimą,žinok,kad tai aš švelniai glostau tave…

Netiesa, kad miskas visada vienodas
Ir medziai vienodi, ir slamejimas, ir gudus uzesys,
Ir kvapas, ir sausu sakeliu po kojomis traskejimas vienodas.
Netiesa…
Kaip ir dienos, kaip naktys, kaip veidas,
kaip mintys, kaip ranku siluma, kaip zodziai -
Skirtingi…!!!

Geles skleidzia savo zieda,per pasauli saule rieda.Keltis laikas,nes grazu,kai aplinkui tiek ziedu:)Dovanoju bucki karsta,kad nubust nebutu salta* ) LABAS RYTAS:)

Tuk..tuk..ateina sapnas pomazu.
Tu dar nemiegi?
Negrazu!
Pabeks dar sapnas is miegu,
Ir nezinosi kaip smagu
Pabusti po saldziu sapnu!

Jau naktis,o pries miegiuka
Tau siunsiu as bucinuka.
Jis nutupes ant zanduko
Palinkes saldaus miegiuko!

kai prarandi gyvenimo skoni….kwapa ir nebematai tikslo toliau eiti savo keliu….likimas supusto…pazheria daug skausmo ir verchia pasirinkti…tada suvoki….kad gyvenimo kaina yra be galo didele..skonis – neapsakomai saldus….kwapas – swaigus…..tada…atsidures ties pasirinkimo bedugne…gryshteli…ir vel ishtiesi rankas y gyvenima…

Tu savo perlą susirask dugne-
Jo neišneš į jūrą upės rūščios.
Tu netikėk, kad perlai tik sapne,
Tu netikėk, kad visos kriauklės tuščios…

Pavasariai kasmet sugrįžta po šalnų,
Po lapą plėšdami iš knygos mūs dienų.
Gerk vyną, neliūdėk, nes ir išminčiai sakė:
,,Šioj žemėj graužatis išgydoma vynu“.

Daug atneša bėdų būties tėkmė srauni,
Bet nieko nebijok – vargai ne amžini.
Neverk dėl praeities, sutik drąsus rytojų
Ir džiaukis, kad linksmai šį mirksnį gyveni.

Kam sielvartų našta? Nesunkink sau širdies.
Kam rūpesčių šimtai? Jie laimės nepridės.
Rytojaus paslapčių dar niekas neatspėjo –
Nebūk be mylimos, be vyno ir vilties.

Pasaulį kuriančio dangaus svajonės – mes.
Žinojimo versmė – protingi žmonės, mes.
Visatos skritulys – kaip inkrustuotas žiedas,
Brangiausias jo akmuo – be abejonės, mes.