mama vasara greit prabego dienos pamete skaiciu nezinau kiek man metu o tu tai zinai:)))

Už viską Tau dėkojam, Mama,
Tu mūsų laimė, džiaugsmas ir viltis.
Kai tu drauge, mums visad būna gera,
Ir niekad nebaisi jokia lemtis.
Prisimenam, kaip tavo rankos švelnios
Galvelę glostė, gynė nuo skriaudų,
Kaip duona liepsnojantis Tavasis delnas
Mums šluostė ašaras nuo užverktų akių.

Tu vėl liūdna, brangioji Mama,
Širdy Tau vėlei neramu.
Galbūt ir vėl Tau širdį skauda
Dėl savo augančių vaikų.
Neverk suprantame jau, Mama,
Ką reiškia žodis “nedaryk”
Ir kartais, kaip sunku bebūtų,
Tu skausmo ašarą nuryk.
Dėkojam Tau, brangioji Mama,
Už tai, kad Tu buvai griežta,
Kad viską mums seniai atleidai
Ir dar už tai, kad Tu – Mama.

Tik pažvelki, Mama, mes seniai užaugom
Ir išskridom paukščiais iš Tavų namų.
Tiktai Tu, mieloji, gimtą lizdą saugai,
Kad sugrįžt galėtum, kai mums neramu.
Tau atrodo vakar dar maži bėgiojom,
Tu glaudei kiekvieną prie savo širdies.
Šiandien Tau gėlių mes puokštę dovanojam
Ir ilgiausių metų norim palinkėt.

Tau mamyte, dėkoju už viską:
Už gerumą, už tą rūpestėlį.
Na tai kas, kad plaukuos šerkšnas tviska,
Tiktai šalna širdies nesugėlė.
Kaip gerai, kad esi tu pasauly,
Kad galiu prie Tavęs prisiglausti,
Tu – vienintelė moki suprasti,
Tu – vienintelė moki atjausti.

Pažvelk, mamyt, pro langą -
Tyliai žvaigždės krenta,
Ir tylumoj – ant gatvių, ant stogų
Vėjelis švelniai glosto Tavo plaukus
Te širdyje Tau būna lengva
Ir skaidru.

Numegzk man
Margą pirštinėlę,
Apskleisk gėlėta skarele…
Dar daugel metų,
Sengalvėle,
Žydėki mums obelėle !

Pavasaris – gražiausias metų laikas
Sužydi gėlės, atgyja gamta,
O su pavasariu ateina šventė
Pati gražiausia “Motinos diena”
Norėčiau, mama, Tau visas gėlės pasaulio dovanoti,
Nuskinti saulę iš dangaus,
Norėčiau, vien tik Tau širdim šypsotis,
Nėra šioj žemėj už Tave brangesnio man žmogaus.

Mes visuomet vaikai prie tavo kojų, MAMA,
Po tavo glostančia ranka mes vėl maži,
Delne Tu mūs kelius ir klystkelius neši,
Vedies atgal į erdvų, skambantį vaikystės namą.
Mes visuomet vaikai prie tavo kelių, MAMA,
Ir kaip vaikai, mes žadam būt geri,
O Tu žiūri, Tu taip šiltai žiūri,
Kaip mes apleidžiame vaikystės erdvų namą.

Jus davėt man gyvenimą: gyvent išmokėt,
O ka aš atiduosiu Jums mainais?
Tik raukšleles paliksiu Jums,
Tik nuvargusias rankas,
Tik pabirusią šarmą plaukuos…
Priimkit tad šiandien manąją meilę.