Naktis ir lyja lietus,toks saltas,baisus
As bijau…
Bijau ne lietaus!
Bijau…
Bijau tavo kuno grubaus…
Visai neseniai jis buvo svelnus
Ir lipo prie manes tartum medus.
Bet dabar jis toks saltas baisus…
Mano pasauly griuna dangus…
Mano sparnai…
Mano sparnai nebepakelia manes…
O as vis tolstu,tolstu nuo taves…
Tu isein ir moji ranka,
Durys arti jau, neiseiki dar ka?
Dar pastoveki,darapkabinki
Dar pabuciuoki ir nuraminki…
Nepyksiu jei tu iseisi
Aisku mane tu izeisi…
Bet as tik stovesiu saltam lietuje
Ir galvosiu
Is vis ar mylejai mane?

Aš pažvelgiu į dangų,
Taip mėlynai gražu…
Matau ten Tavo veidą,
Aukštai, virš debesų…
Kaip spindi žydros akys
Pro debesis šviesius…
Kaip svelniai skamba žodis
Iš lūpų tų rausvų…
Jau saulė nusileido,
Toli, ten už kalnų…
Tamsa užkloojo žemę,
Taves neberandu.
Bet vis girdžiu tą balsą,
Jis šaukia grįžt mane.
Einu per žolę baltą,
Palikdama Tave…
Nepyk, kad nemokėjau
Užjausti ir atleist.
Atleisk, kad nenorejau
Padėti Tau gyvent…

Po dangum tuo pačiu ta pačia lemtimi, mes ieškosime, rasime, džiaugsimes… Visados tolimi niekados artimi, mes lyg paukščiai visad susišauksim…

Kaip ilgai tavęs nemačiau… Virpulys. Ilgesys. Nedrąsumas… Neilgai čia pabuvom, tačiau Vėl sugrįžo tavasis artumas. Kaip ilgai aš tavęs nemačiau… Tik sapne aš tave bučiavau. Susitikim išgerti kavos Ten kur niekas tavęs neieškos…

Jeigu as labai ka nors myleciau,jeigu man ta meile sviestu dziaugsmo spinduliais,as kaip saules paukste prie dangaus pakilciau,nuskubeciau rinkt zvaigzdziu brangiam dangaus keliais…jeigu as pajusciau,sirdimi suprasciau,jeigu pamatyciau,kad brangi kam nors esu,daug didziausiu turtu as sirdy surasciau,buciau jam kaip ziedui rytmecio gaivi rasa…jeigu as ka nors karstai myleciau,jeigu butu man kas nors labai brangus,nieko nieko as brangiam nepagaileciau,nors tai butu pats dangus…

Gal as nuejau ne tuo keliu, kuriuo reikejo eiti, juk taip ir nieko nepasiekiau, apie ka taip daug svajojau… Bet ka as galiu pasmerkti siame pasauly, juk niekas nera nekaltas… Tikiu beribe meile, bet ar toks neteisingas pasaulis gali ja sukurti idealia? Kazkas zudo tai, kuo ilgai tikejau ir bijau, kad visiskai nenuzudytu manes… Juk as dar stengiuosi sugryst, bet ar pavyks, ar pasiseks…? Noriu pasakyti, jog buvai ir busi mano tikroji ir amzinoji meile, nors ir kaip man kartais butu sunku, su tavim ar be taves…. MYLESIU AMZINAI….

Po dangum tuo pačiu,
Ta pačia lemtimi,
Vienas kito ieškosime,
Rasime,
Lauksime.
Visada – tolimi,
Niekada – svetimi,
Mes kaip paukščiai visvien susišauksime.

Pajusk
Kažkas be galo tavęs laukia
Ir ten kur nėr tavęs-nyku…
Nežydi gėlės,
Ir laivai neplaukia
Virš horizontų mėlynų.
Kur nėr tavęs -
Ten bijo žvaigždės kristi,
Sustoja upės,
Skeldėja kalnai…
Pakyla paukštis pasiruošęs skristi-
Suakmenėja išskleisti sparnai
Pajusk
Kažkas be galo tavęs laukia…

uzdek zvakes ant musu meiles karsto, nor buvo ji mazyte, bet grazi. Atverk duris y praeyti vel varsto, o nieko už tu duru nerandi…
Ir gesta zvakes gesta netgi zvakes, o jau atgal sugryzt nebegali, tu iseini man nieko nepasakęs tu iseijny su neapykanta sirdy..

Ėjo bučkis per girelę ir sutiko jis širdelę, pabučiavo į žanduką ir paliko jai laiškiuką. Gal tikėsi, o gal ne, bet myliu tik tai tave!