Susikaupė širdy ir išmintis, ir patyrimas,
ir nueitų dienų graži rimtis.
tai, kas praėjo, kas jau buvo -
tai kraitis, dovana arba lemtis.
o laikas eis…vėl neš dienų margumą,
vėl sielą ir ugnim, ir vandeniu bandys…
o būsimieji metai tegul būna -
tų, jau praėjusių, brandus ir ilgas tęsinys!

Laimingas būkit jūs
Kai matot giedrą dangų,
Ir tvirtas būkite kaip ąžuolas,
Ir oškite dar 100 metų.

Būki sveikas, linksmas, laimingas sulaukęs penkiasdešimtmečio, linkime sėkmingai sulaukti šimtmečio.

Jau pavargo rankos nuo įvairių darbų, o širdis jų vis tokia pat šildanti ir paguodžianti.

Neliudekite,kad metai nuplasnojo tartum pauksciai i siltus krastus.Jubilieju grazu dovanojo,o dienos vercia vis naujus lapus. Tebuna jos tik sauletos ir sviesios,be debeselio,be piktu audru.O dziaugsmas nuolat ranka te istieses eis su tavim gyvenimo keliu.

Tegul pražys dar daug pavasarių
Melsva miškų gėlė…
tegul nebebus skausmo ašarų
te paukščiai suoks šile!
Tikėk gražiu gyvenimu,laime ir džiaugsmu
te tavo šventė vaikščioja žaliuojančiu taku!

Lėkė metai kaip paukščiai pro šalį,
Raizgės raukšlės ir balo plaukai,
Tik širdis patikėti negali,
Kad tiek jau galėjo praeit.
Nusimeskite rūpesčių naštą,
Praeitis tebūnie lyg daina,
Leiskit šventės dienoj palinkėti
Kad sėkmė, puiki sveikata
Lydėtų Jus visada.

Išmokai juoktis širdžiai verkiant
Išmokai ašaras nuslėpt
Žinau sunku, bet ką gi padarysi
Juk tam ir gimėm, kad kentėt.

Plaukus apdengė sniegas,
Nubalai, kaip diena.
Nepakeis tavęs niekas,
Kiekvienam Tu – viena…

Aštuonioliktą tavo vasaros rytą
Norėtumėm ištarti gražiausius žodžius
Vaivos juostą papievių gėlėm iškaišytą,
Į laiškutį sudėti Gimtinės takus.
( A. Kancevičius)