Jus svajojot ir augot skirtingai , bet gyvenimas suvede Jus ne i Jusu svajoniu pasauli , bet i busimus Jusu namus . Ir nuo siol praeities jums negaila ,kaip negaila svajoniu senu jus sukurete bendraja seima pasisvente gyventi kartu .Skamba taures ir tostai laimes kelias visai arti .Tad eikite juo per gyvenima vienas kito verti !
Brangi nuotaka baltoji,
Tu skraiste visiems mojuoji.
Ir jaunikis pasakys tu brangiausia moteris,
Tai vaikuciu didelis burys atsiras ir sutrugdys!!
Tegul negęsta židinys užkurtas
Ilgus gyvenimo metus
Kol kas tik meilė visas Jūsų turtas ,
Bet jis brangesnis už visus kitus.
Dabar jau rankom keturiom Jūs laimę kursit
Dabar jau Jums abiems pavasaris žydės
Kartu Jūs džiaugsitės .kartu liūdėsit ,
Ir tyliai lauksite trečios širdies ….
Kas išmatuos bedugnę , meilės aukštį ? –
Audronaša ji jūromis klajos.
Į juostas gali troškimus įausti ,-
Ji rodys kelią iš nakties tamsos.
Ją saugokit, nors šėls audra aplinkui ,
Klevai nuauksins rudenio takus.
Jums židinio kaitros šiandieną linkim , -
Tegul likimo audros neužpūs .
Nelinkim Jums ramybės vandenynų ,
Apsaugok Dieve nuo smarkių audrų !
Visuos keliuos tegul darna Jus lydi,
Lengvesnis vargas ant dviejų pečių.
Tegul neblėsta židinio ugnelė –
Ji jungia siekius , viltis , troškimus .
Tad iš širdies išeinant Jums į kelią –
Tegul jame skaudžių kliūčių nebus.
Užsivilko dukra suknią baltą
Ir prigludo prie rankų tavų
Tu staiga pajutai kaip bus šalta
Kai išeis ji iš šitų namų
Ji prigludo taip švelniai , kaip gali
Prisiglaust tik dukra prie mamos
Tu nesuk savo žvilgsnio į šalį
Ir neslėpki blakstienoj rasos.
Neramink jos Mamyt ir neguoski
Dvejones lai pati ji įveiks
Sūrią savo ašarą nušluostyk
Ir tikėk , jog daugiau jų nereiks.
Palinkėk jai jaunutei tėveli
Daug saulėtų laimingų dienų
Te laimingai išeina į kelią
Su gyvenimo savo draugu.
Palinkėkite brangūs tėveliai
Kuo gražiausio gyvenimo jiems
Tegul būna tiesus Jūsų kelias
Ir laimingas tebūna abiems
Kai žmogus praranda protą-tuokiasi,
kai praranda kantrybę-skiriasi,
kai praranda atmintį-vėl tuokiasi.
Mylėkit vienas kitą,bet meilės nepaverskit pančiais.
Pripilkit vienas kitam taures,bet negerkit iš vienos.
Atlaužkit vienas kitam savo duonos,
bet nekąskite iš tos pačios riekės.
Ir stovėkit kartu,bet ne per arti vienas kito-
juk šventovės kolonos stovi atskirai.
O ąžuolas ir kiparisas neauga vienas kito šešėlyje.
(K.Gibranas)
Mano meile tu esi, nors labai toli toli
Nepasiekiamas ranka, sedi mano sirdyje
Tavo meile as nesu, ir del-to labai liudziu
Nebunu tavo glebyje, nesu net tavo sirdyje
Ir del-to man tapo liudna, nors as tave myliu
Neturiu taves as savo glebyje, bet turesiu amzinai tave as savo sirdyje
Nuo šiol per pusę duonos riekę,
Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau,
Lai negandos už vartų pasilieka,
Juk žmogų vienišą užpult lengviau.
O mes kartu! Mes drąsūs, mes laimingi
Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau,
Dvi upės dvigubai gilesnę vagą ūžia,
Du o du takai, į platų kelią susilieja.
Atkeliauja žiemužė balta
Ir Kalėdų senelis drauge.
Tad sveikinu Tave
Su nuostabia Kalėdų švente.
Ir linkiu Tau gerų dovanų,
Nuostabių, puikių draugų
