Kai suskambės kalėdiniai varpai Ir pasakose pasipuoš eglutes, Lai užsimirš kasdieniniai vargai Ir kils dar noras žemėje pabūti. Tegul ištirps žvakučių liepsnose širdžių ledai ir šaltas ledo gruodas, Ir lai sušvis vėl mūsų veiduose Vilties ugnis lyg pranašas paguodos
Tuoj nuskambės dvyliką dužių, atsidarys dar
Tuoj nuskambės dvyliką dužių, atsidarys dar vieni vartai, pradės suktis dar vienas ratas… Įleiskite į savo namus svajonę, tegul gyvena ji nuskraidindama kasdienybę, išlygindama raukšles, suspindėdama mažutėmis saulėmis.
Miško kvapas tavo namuose
Miško kvapas tavo namuose, Kūčių stalas, žvakė uždegta… Širdimi aš su jumis drauge Laužiu Dievo kūną ir džiaudiuos švente. Kai vidurnaktį prabils varpai, Skrisiu mintimis ten, kur namai. Apkabinęs sveikinsiu karštai: „Su Kalėdom ir ateinančiais Naujais!”
Senieji Metai savo dainą baigia
Senieji Metai savo dainą baigia, O kokią mums Naujieji padainuos? Gal apie meilę, kaip šampanas svaigią, Gal apie žemėj esančius džiaugsmus? O mes norėtume Tau vieno palinkėt i- Būk laimingiausias žemėje žmogus.
Atsistojęs prie šv.Kalėdų medžio, sniego angelas pravirkdė savo fleitą
Atsistojęs prie šv.Kalėdų medžio, sniego angelas pravirkdė savo fleitą. Vakare, prie laužo Naujamečio jis dainavo apie laimės žvaigždę. Apie tą, kurią širdy nešiojam,tik jos ieškome kažkur labai toli, skrido Angelo daina puošta svajonėm- kiekvienam linkėdama rast laimę šiam kely.