Pirma valanda dvidesimt penkios minutes
Po truputi pildos mano posmo eilutes
Taves ner salia- nebebus jau ryte
Ir bega prage valandos ir minutes
Ir nieko nebelieka tiktaia meiles

Atleisk,atleisk,maldauju atleisk
Už suteiktą netikrą viltį
Už skaudų žodį, kuris užgavo širdį,
Už meilę tokią, kuri kančia pavirto,
Už bučinį netikrąo,mano mielas drauge, atleisk atleisk

Mačiau, kaip ore sukosi paskutinės žiemos snaigės
Jutau, kaip iš lėto skruostu leidosi skausmo ašaros
Supratau, kaip palengva laikas naikino mūsų susikurtą meilės pasaką

Jei iš audros atimsi žaibą
o žmogui meilę iš širdies
nieko gražaus neliks pasaulyje
neliks pasaulyje ugnies

Ziuriu i dangu-matau tave,
Ziuriu i saule-matau tave,
Ziuriu i medzius-matau tave
Tai gal pasitrauksi?:)

Sako rudenį, lapai pagelsta,
Sako išskrenda paukščiai toli,
Bet žinok, kad ir rudenį kartais
Tu pavasarį jausti gali !!!! 🙂

Žinau neateisi, nors viskas ateina
Gyvenimas, džiaugsmas, mirtis
Žinau netaeis nebūsi man laimė
Tik tai vien skaudi praeitis
Žinau nesugrįši sugrįšta tik paukščiai

niekada as nemaniau,kad netekimo skausmas bus toks nezmoniskai skaudus
taciau taves netekus supratau,kad tu buvai brangiausias man pasaulyje zmogus

Myliu Tave Tu patikek,tikiu Tavim ir Tu girdek
Saukiu tave na atsiliepk ir kerinciu zvilgsniu mane paliesk