Pirma valanda dvidesimt penkios minutes Po truputi pildos mano posmo eilutes Taves ner salia- nebebus jau ryte Ir bega prage valandos ir minutes Ir nieko nebelieka tiktaia meiles likutis Kol bus sirdyje-prisiminsiu tave Man miego jau truksta, bet nuorukos ruksta Melies siulelis velei nutruksta Gal laikas suris, bet mazga paliks Kas buvo tarp musu daugiau nebeliko Ka turejom anksciau siandien viskas isnyko Tave praradau, neatrasiu daugiau.

Atleisk,atleisk,maldauju atleisk… Už suteiktą netikrą viltį… Už skaudų žodį, kuris užgavo širdį, Už meilę tokią, kuri kančia pavirto, Už bučinį netikrą…o,mano mielas drauge, atleisk atleisk…

Mačiau, kaip ore sukosi paskutinės žiemos snaigės. Jutau, kaip iš lėto skruostu leidosi skausmo ašaros. Supratau, kaip palengva laikas naikino mūsų susikurtą meilės pasaką.

Jei iš audros atimsi žaibą… o žmogui meilę iš širdies… nieko gražaus neliks pasaulyje… neliks pasaulyje ugnies…

Ziuriu i dangu-matau tave, Ziuriu i saule-matau tave, Ziuriu i medzius-matau tave Tai gal pasitrauksi…?:)

Sako rudenį, lapai pagelsta, Sako išskrenda paukščiai toli, Bet žinok, kad ir rudenį kartais Tu pavasarį jausti gali !!!! 🙂

Žinau neateisi, nors viskas ateina Gyvenimas, džiaugsmas, mirtis. Žinau netaeis nebūsi man laimė Tik tai vien skaudi praeitis. Žinau nesugrįši sugrįšta tik paukščiai Į savo gimtuosius namus. O tu juk ne paukštis Tu mano gerasis, blogasis -žmogus.

niekada as nemaniau,kad netekimo skausmas bus toks nezmoniskai skaudus…. taciau taves netekus supratau,kad tu buvai brangiausias man pasaulyje zmogus…

Myliu Tave Tu patikek,tikiu Tavim ir Tu girdek. Saukiu tave na atsiliepk ir kerinciu zvilgsniu mane paliesk…