Tu kaip sapnas praeini pro sali, Paliecia tik zvilgsnis melynu akiu. Gal kada ir butume kartu – negalim, Nes sunku istart: tave myliu…

Ar verta belstis į širdį laimingą? Ar verta skrajoti svajonių sparnais? Juk aš tik tada buvau reikalinga Kol geresnės už mane neradai.

Didžiausias žmogaus troškimas – mylėti ir būti mylimam. Ilgesys žmogaus, su kuriuo taptumei vienu – ilgesys žmogaus, kuris be žodžių išskaitytų tavo mintis… Kuriam paėmus už rankos tavoji širdis imtų dainuoti…

Jei du žmonės vienas kitą nors truputį myli ir gerbia, Jie gali turėti ateitį Juk ir deimantai nušlifuojami ne iš karto…

Kai saule i jura nugrimsta, tamsa apkabina gatves kazko man sirdis neberimsta galbut kad ilgiusi taves

Pakelk akis – ar girdi, kaip laikas laša, Kaip krenta sekundės, minutės Tavo širdin?.. Patikėk, jis Tau naują sėkmę, laimę neša Pildo sielą šiluma, gerumu ir naujom viltim… Įsiklausyk, Tau tyliai vėl kartoja Laikas – Ei, neskubėk, stabtelk ties metų riba, prisimink, Kas meiles Tavo ilgis, o kieno Tau meilės reikia? Džiaukis būtim Dievo duota, su artimu tuo pasidalink…

Nebijok žaizdų – jos užgyja Nebijok skausmų …- jie praeina Nebijok mirties – ji neišvengiama. Nebijok meilės, ji būtina. Netgi usnys žydi, kvepia Patikėk moku būt gera. Susapnuok mane švelnia ir gražia Gal tokios ir tikrovėj nera. Netgi akmenis lietus pratašo Aš stipri ir kantri, patikėk Ir išsaugok gerumo nors laša O tada jau praeik ar mylėk.