Mama, Rūpesčius ir skausmą Vaikiškas svajas jau pamirštų Ir kodėl man gimė šitoks jausmas? Vyras svetimas brangesnis negu tu… Mama, Kam nepasakei kadaise, Kai mane taip sunkiai auginai, Kad ateis žmogus – visų brangiausias Tas, kuri aš pamilau karštai… Aš pas jį į vakarą vejuotą Nuplasnoju plaštake lengva Ak, kaip gera bėkt, Kad tu žinotum… Taip nebegau niekad, mama, pas tave…

Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama.

Pažvelk, mamyt, pro langą Tyliai žvaigždės krenta, Ir tylumoj – ant gatvių, ant stogų Vėjelis švelniai glosto Tavo plaukus Te širdyje Tau būna lengva Ir skaidru. Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama.