Ar glostai vaiko galvą
Naktį ramia,
Ar nuskriausta, ar džiugesio pilna.
Man primeni vidurvasario žemę,
Kuri brandi, jauna ir amžina.
švelnumas delno, likusio ant mano skruosto…
Surumas ašaros akiu giliajam žydrume…
Tu ateini iš ilgesio platybiu krašto,
apkloji liudinti sušildančia skraiste;
Ir norisi, kad jie – nebylus žodžiai,
tunoje mano viduje, pasiekt pasaulyje
jautriausia širdį ir, kad išgirstum –
Aš myliu Tave.
Kaip serviruoti stalą šventėms?
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
