Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis,
Pražydo ant langų ledinės baltos rožės
O širdys virpa – tai Kalėdų ilgesys…
Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy
Lietuviškoj mūsų žemelėj
Ateina Kalėdų naktis,
Nematomi sniego varpeliai
Kiekvieną jos žingsnį skaitys
Jau skamba, jau aidi, jau aidi
Žvaigždėta tyla ir keliai…
Jau Motina Kūdikėlį glaudžia
Prie savo krūtinės meiliai
Kai niekas nemato ir niekas negirdi,
Tai angelas baltas ateina į širdį,
Kalėdinę naktį paguodžia mus tyliai
Ir laimina tuos, kurie laukia ir myli
Gerų jums švenčių!
Tai metas, kai sušyla širdys,
Kai namuose jaukiai dega žvakelės
Ir švelniai kvepia eglutės šakos,
O žmonės dalinasi gerumu ir meile
Su Šv Kalėdom!
Kai mažas angeliukas,
Parisiglaus prie lūpų,
O basakojis sniegelis
Tipens į ledinę žiemos pasaką,
Praverk langą… Jauti? Kvepia Kalėdom!
Tos gležnos sniego pilys, fantazijų kalnai,
Tos gražios eglės, kalėdiniai žaislai,
Tos mielos mintys, linkėjimai karšti,
Lai jos aplanko Tavo širdį
Gražių Šv Kalėdų!
Prisiglauskim prie skubančio laiko,
Jis taip dosniai metus mums suraiko
Tad uždegę šviesas ant Kalėdinio stalo,
Vieni kitiem palinkėkim saulėto kelio
O naktie žadėta, o naktie Šventoji!
Tavo atminimas niekada nežus!
Kūdikėli Jėzau, laimink mūs rytojų:
Tegu būna giedras tėviškės dangus!
Šventų Kalėdų džiaugsmas
Apglėbia šiluma
Jau artinasi šventė,
Palaimą nešdama
Ir suvirpės vėl širdys
Nuo spindinčių kerų
Linksmų šventų Kalėdų
Ir metų Jums gerų!
Tegul sugriūva ir prasmenga viskas,
Kas žmogiškumo šviesą tik užstoja
Tegul Naujųjų Metų sniegas,
Visas skriaudas tiktai džiaugsmu užkloja