Mama, Rūpesčius ir skausmą Vaikiškas svajas jau pamirštų Ir kodėl man gimė šitoks jausmas? Vyras svetimas brangesnis negu tu… Mama, Kam nepasakei kadaise, Kai mane taip sunkiai auginai, Kad ateis žmogus – visų brangiausias Tas, kuri aš pamilau karštai… Aš pas jį į vakarą vejuotą Nuplasnoju plaštake lengva Ak, kaip gera bėkt, Kad tu žinotum… Taip nebegau niekad, mama, pas tave…

Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama.

Pažvelk, mamyt, pro langą Tyliai žvaigždės krenta, Ir tylumoj – ant gatvių, ant stogų Vėjelis švelniai glosto Tavo plaukus Te širdyje Tau būna lengva Ir skaidru. Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama.

Mes visuomet vaikai prie tavo kojų, MAMA, Po tavo glostančia ranka mes vėl maži, Delne Tu mūs kelius ir klystkelius neši, Vedies atgal į erdvų, skambantį vaikystės namą. Mes visuomet vaikai prie tavo kelių, MAMA, Ir kaip vaikai, mes žadam būt geri, O Tu žiūri, Tu taip šiltai žiūri, Kaip mes apleidžiame vaikystės erdvų namą.

AŠ ATSIMENU TAVO RANKAS, PILNĄ MEILĖS IR LIŪDESIO ŽVILGSNĮ ŠIRDYJE NIEKADA NEPASKĘS POPIERINIS LAIVELIS VAIKYSTĖS… MAMA,AR GIRDI MANE? PER METUS AŠ TAVE ŠAUKIU… ŠALTA MAN,KAI TAVĘS NĖR ŠALIA KAI TAVO BALSO AŠ NEGIRDŽIU…

Kiek daug jėgos, švelnumo ir gerumo sutelpa tavo širdy, kiek daug gerų darbų nudirbo tavo rankos, kiek daug naktų skaičiavo tavo mintys ir dejavo tik viena – tavo širdis. Tebūna tavo vardas, tavo darbas šventas, tebūna tavo dienos ilgos ir džiaugsmingos, o laikas tekartoja: „Nepalūžti, nepavargti ir gyventi, gyventi!”

Brangioji mama, linkiu gyvenimo saldaus, kaip šokoladas, gražių dienų, kaip pavasario žiedai, ir būk laiminga, mama, kaip aš, kai būname kartu.

Geroji mama, mes užaugom. Kiekvienas jau savam kely. Šarma paglostė tavo plaukus, Bet dar ruduo toli. Tik tu mokėjai mus užjausti. Dažnai pavargus nuo darbų. Dar kartą leiski prisiglausti Prie tavo rankų nuostabių. Ir šiandien tariam mes visi – Brangiausia žemėj Tu esi.

Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama.

Mes laimės palinkėsim, kažin kur bebūtum, Kantrybės, nuolankumo, meilės amžinos… Nei liūtys rudeninės, nei šiaurės vėjo gūsiai, Tavo namų šilumos neblaško niekados.