Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis, Pražydo ant langų ledinės baltos rožės. O širdys virpa – tai Kalėdų ilgesys… Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy.
Lietuviškoj mūsų žemelėj ateina Kalėdų naktis
Lietuviškoj mūsų žemelėj Ateina Kalėdų naktis, Nematomi sniego varpeliai Kiekvieną jos žingsnį skaitys. Jau skamba, jau aidi, jau aidi Žvaigždėta tyla ir keliai… Jau Motina Kūdikėlį glaudžia Prie savo krūtinės meiliai.
Tave bučiuoju snaigių glėbyje
Tave bučiuoju snaigių glėbyje, Bereikšmį šerkšną širdimi tirpdau. Aš amžiais būčiau su Tavim drauge Ir nebereikia nieko man daugiau.
Kai niekas nemato ir niekas negirdi
Kai niekas nemato ir niekas negirdi, Tai angelas baltas ateina į širdį, Kalėdinę naktį paguodžia mus tyliai Ir laimina tuos, kurie laukia ir myli. Gerų jums švenčių!
Tai metas, kai sušyla širdys
Tai metas, kai sušyla širdys, Kai namuose jaukiai dega žvakelės. Ir švelniai kvepia eglutės šakos, O žmonės dalinasi gerumu ir meile. Su Šv. Kalėdom!
Kai mažas angeliukas
Kai mažas angeliukas, Parisiglaus prie lūpų, O basakojis sniegelis Tipens į ledinę žiemos pasaką, Praverk langą… Jauti? Kvepia Kalėdom!
Tos gležnos sniego pilys, fantazijų kalnai
Tos gležnos sniego pilys, fantazijų kalnai, Tos gražios eglės, kalėdiniai žaislai, Tos mielos mintys, linkėjimai karšti, Lai jos aplanko Tavo širdį. Gražių Šv. Kalėdų!
Prisiglauskim prie skubančio laiko
Prisiglauskim prie skubančio laiko, Jis taip dosniai metus mums suraiko. Tad uždegę šviesas ant Kalėdinio stalo, Vieni kitiem palinkėkim saulėto kelio.
Speigas rūstus ir baltoji pūga,
Speigas rūstus ir baltoji pūga, Miega lyg meškos po lapų krūva. Senelis Kalėdų, spjovė į šaltį, Kinko kalėdinę žąsį į valtį. Jo pareiga – net jei sniego nebus, Mus aplankyt mažus ir senus. Linksmų ir laimingų Šv. Kalėdų!
Tegul Naujieji būna šviesūs,
Tegul Naujieji būna šviesūs, Tebūna džiaugsmo jie pilni. Te širdys vien į laimę tiesias, Tebūna jie geri geri…