Susikaupė širdy ir išmintis, ir patyrimas, ir nueitų dienų graži rimtis. tai, kas praėjo, kas jau buvo – tai kraitis, dovana arba lemtis. o laikas eis…vėl neš dienų margumą, vėl sielą ir ugnim, ir vandeniu bandys… o būsimieji metai tegul būna – tų, jau praėjusių, brandus ir ilgas tęsinys!

Laimingas būkit jūs Kai matot giedrą dangų, Ir tvirtas būkite kaip ąžuolas, Ir oškite dar 100 metų.

Jau pavargo rankos nuo įvairių darbų, o širdis jų vis tokia pat šildanti ir paguodžianti.

Būki sveikas, linksmas, laimingas sulaukęs penkiasdešimtmečio, linkime sėkmingai sulaukti šimtmečio.

Neliudekite,kad metai nuplasnojo tartum pauksciai i siltus krastus.Jubilieju grazu dovanojo,o dienos vercia vis naujus lapus. Tebuna jos tik sauletos ir sviesios,be debeselio,be piktu audru.O dziaugsmas nuolat ranka te istieses eis su tavim gyvenimo keliu.

Tegul pražys dar daug pavasarių Melsva miškų gėlė… tegul nebebus skausmo ašarų te paukščiai suoks šile! Tikėk gražiu gyvenimu,laime ir džiaugsmu te tavo šventė vaikščioja žaliuojančiu taku!

Lėkė metai kaip paukščiai pro šalį, Raizgės raukšlės ir balo plaukai, Tik širdis patikėti negali, Kad tiek jau galėjo praeit. Nusimeskite rūpesčių naštą, Praeitis tebūnie lyg daina, Leiskit šventės dienoj palinkėti Kad sėkmė, puiki sveikata Lydėtų Jus visada.

Išmokai juoktis širdžiai verkiant Išmokai ašaras nuslėpt Žinau sunku, bet ką gi padarysi Juk tam ir gimėm, kad kentėt.

Plaukus apdengė sniegas, Nubalai, kaip diena. Nepakeis tavęs niekas, Kiekvienam Tu – viena…

Aštuonioliktą tavo vasaros rytą Norėtumėm ištarti gražiausius žodžius Vaivos juostą papievių gėlėm iškaišytą, Į laiškutį sudėti Gimtinės takus. ( A. Kancevičius)