Susikaupė širdy ir išmintis, ir patyrimas,
ir nueitų dienų graži rimtis
tai, kas praėjo, kas jau buvo –
tai kraitis, dovana arba lemtis
o laikas eisvėl neš dienų

Laimingas būkit jūs
Kai matot giedrą dangų,
Ir tvirtas būkite kaip ąžuolas,
Ir oškite dar 100 metų

Būki sveikas, linksmas, laimingas sulaukęs penkiasdešimtmečio, linkime sėkmingai sulaukti šimtmečio

Jau pavargo rankos nuo įvairių darbų, o širdis jų vis tokia pat šildanti ir paguodžianti

Neliudekite,kad metai nuplasnojo

Tegul pražys dar daug pavasarių
Melsva miškų gėlė
tegul nebebus skausmo ašarų
te paukščiai suoks šile!
Tikėk gražiu gyvenimu,laime ir džiaugsmu
te tavo šventė

Lėkė metai kaip paukščiai pro šalį,
Raizgės raukšlės ir balo plaukai,
Tik širdis patikėti negali,
Kad tiek jau galėjo praeit
Nusimeskite rūpesčių naštą,
Praeitis

Išmokai juoktis širdžiai verkiant
Išmokai ašaras nuslėpt
Žinau sunku, bet ką gi padarysi
Juk tam ir gimėm, kad kentėt

Plaukus apdengė sniegas,
Nubalai, kaip diena
Nepakeis tavęs niekas,
Kiekvienam Tu – viena

Aštuonioliktą tavo vasaros rytą
Norėtumėm ištarti gražiausius žodžius
Vaivos juostą papievių gėlėm iškaišytą,
Į laiškutį sudėti Gimtinės takus
( A Kancevičius)