Ateik, kaip visada tu pirmąją rugsėjo
ir atneški puokštę žydinčių gėlių
Padėk ant laiptų ir išeiki tyliai,
skaudu senoj mokykloj likti tik svečiu

Šaukia jaunystė,
Paukščiais jūs skriskite
Eikite žmonės, išaugę vaikystę, pirmąją meilę
Užverskite knygą, palikite lentą-
Kelią nelygų eiti jums lemta

Ne viska taip greitai pamirstam
Ne viska,patikekit,tikrai
Ir ta kart kai braukeme asaras
Tikejom kad grysim cionai
Cionai,kur tiek visko palikta
Tiek juoko,vargu ir

sudie mokykla!
as jau iseinu
sudie!
jau nebegrisiu
pirmoji mokytoja-pati geriausiaas jai tap pat sakau sudie
atrodo-12 ilgu meteliu
o tik sumirksi ir viska jau baigi

Atsisveikint atėjo laikas su mokykla miela
Tai laikas kai tu iš vaiko į tikra žmogu virsi

Mokykla,
Tai mūsų antrieji namai
Juose iš lėto slinks pilki vienodi metai
Juose paliksim vaikystės skardu juoką
Gal ir surastą pirmają meilę
Nors mums čia gera
Teks palikti šiuos namus

Kodėl gi mes tokie neramūs,
Matydami, kaip saulė ritasi iš tolių,
Kaip pirmas daigas galvą kelia,
Kaip paukščiai skuba pasitikt rytojų ?
Kodėl gi mes tokie neramūs,
Girdėdami mokyklinio

Tu nevaidink šįryt kietoko-
Juk balsas jaudulį išduoda
Kai atsisveikinti ateina laikas, daug kas kitaip tada atrodo
Palieka čia pirma raidė rašyta
Skaičiuota, piešta ir braukyta
Kol pagaliau tiek

Viskas liko tenai –
už permatomų durų,
į kurias verkiant norės pasibelst
Viskas liko užmiršta
tarp trijų gluosnių –
ten žaidėme

Tu paklausyk skambučio paskutinio aido –
Nekvies į klasę jis daugiau
Ir ašarą nuo skruosto nusibrauki,
Šviesiais atsiminimais pasidžiauki
Paskui – gyveniman keliauki