Kaip keista, Juk rodos dar taip neseniai Susitikome pirmą kartą mokykloj Ir štai jau seniai – Nuskambėjo paskutinis skambutis, Nuskambėjo išleeistuvinis valsas… Liko tik spalvotos nuotraukos ir spalvingi prisiminimai

Mokytoja, aš ir vėl ateisiu Visus žiedus iš sodo suskynus… Kaip ateina diena iš padangių surinkus žvaigždes. Tu many gyvensi žiburėliu pavirtusi tyru Ir gyvensi ilgai kol keliausu šioj žemėje aš

Jūs būsit žmonės – ramūs, nepastovūs, Ir neišvengsit žmogiškų klaidų. Jūs plauksite prieš srovę, tik prieš srovę Su uždegančiu laimės šokimu, Su viltimis, su džiugesiu, svajonėm, Su meile ir troškimais dideliais. Jūs žmonės, jūs nuo šiandien žmonės.. O ar žinote, ką reiškia būti žmonėmis?

Tegul keliai nebūna klampūs, Nauji draugai – tiktai tikri, Prisiminimai lieka brangūs, Toje trumputėj praeity

Mes būsim žmonės – ramūs, nepastovūs, Ir neišvengsim žmogiškų klaidų. Mes plauksime prieš srovę, tik prieš srovę Su uždegančiu laimės šokimu, Su viltimis, su džiugesiu, svajonėm, Su meile ir troškimais dideliais. Mes žmonės, mes nuo šiandien žmonės.. O ar žinome, ką reiškia būti žmonėmis?

Gyvenimas – ne pasaka, Jo vingiai klaidūs. Į šaltą, sūrią ašarą Pavirtę klaidos Nubyra skruostais, O šviesa vėl kviečia eiti Ir tiktai pats gali išmokt Kliūtis apeiti, Ir tiktai pats gali surast Tiesiausią kelią, O mums belieka palinkėt Sėkmės ir valios

Klases uždarome.. Koridoriuos nutyla Tiek daug pavasarių lydėjęs šurmulys Kažko netekome, kažką praradome Užverdami tiek varstytas duris. Į ievų tylumą langai atsiveria Pro juos mes matome pasaulį… Prisėdame. Patylime. Ir kylame.. Į žemę, žolę, lietų, saulę..

Prirašėm sąsiuvinius, Perskaitėm knygas, Vaikystės juoką barstėme prie klasės slenksčio, Vienas kitam pažvelgę į akis Neišsakytų žodžių išsigandom. Ir virpa pirštai nejučia Kai atsisveikinimui ranką spaudžiam. Tik ašara, kaip neklusni našta, Suspindusi beviltiškai išnyko.. Ar girdite? Pasibaigė diena, Nuplukdžiusi metus kaip Joninių vainiką.

Ar meni kaip mokyklon nedrąsiai Nešiai pirmąją puokštę gėlių O dabar jau į mylimą klasę Nieks nekvies tavęs varpeliu

Jau peržengei per slenkstį Ir už kiemo Tave sutinka dulkantys keliai, Tik nesustok Dėl kelio grumsto kieto, Jeigu jau kartą eiti pakilai.