Tave bučiuoju snaigių glėbyje,
Bereikšmį šerkšną širdimi tirpdau
Aš amžiais būčiau su Tavim drauge
Ir nebereikia nieko man daugiau
Nežinau su kuo taurės pakelsi,
Nežinau, kas „Būk laiminga“ tars,
Tik žinau, kad per ledinį šaltį
Tau į langą laimė pasibels
Tik mokėk jos žirgą sustabdyti
Tik mokėk nutildyt