Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis
Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis,
Pražydo ant langų ledinės baltos rožės
O širdys virpa – tai Kalėdų ilgesys…
Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy
Kai niekas nemato ir niekas negirdi
Kai niekas nemato ir niekas negirdi,
Tai angelas baltas ateina į širdį,
Kalėdinę naktį paguodžia mus tyliai
Ir laimina tuos, kurie laukia ir myli
Gerų jums švenčių!
Tai metas, kai sušyla širdys
Tai metas, kai sušyla širdys,
Kai namuose jaukiai dega žvakelės
Ir švelniai kvepia eglutės šakos,
O žmonės dalinasi gerumu ir meile
Su Šv Kalėdom!
Speigas rūstus ir baltoji pūga,
Speigas rūstus ir baltoji pūga,
Miega lyg meškos po lapų krūva
Senelis Kalėdų, spjovė į šaltį,
Kinko kalėdinę žąsį į valtį
Jo pareiga – net jei sniego nebus,
Mus
Draugai
