Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis,
Pražydo ant langų ledinės baltos rožės
O širdys virpa – tai Kalėdų ilgesys…
Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy
Kai niekas nemato ir niekas negirdi,
Tai angelas baltas ateina į širdį,
Kalėdinę naktį paguodžia mus tyliai
Ir laimina tuos, kurie laukia ir myli
Gerų jums švenčių!
Tai metas, kai sušyla širdys,
Kai namuose jaukiai dega žvakelės
Ir švelniai kvepia eglutės šakos,
O žmonės dalinasi gerumu ir meile
Su Šv Kalėdom!
Speigas rūstus ir baltoji pūga,
Miega lyg meškos po lapų krūva
Senelis Kalėdų, spjovė į šaltį,
Kinko kalėdinę žąsį į valtį
Jo pareiga – net jei sniego nebus,
Mus