Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis,
Pražydo ant langų ledinės baltos rožės
O širdys virpa – tai Kalėdų ilgesys…
Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy
Lietuviškoj mūsų žemelėj
Ateina Kalėdų naktis,
Nematomi sniego varpeliai
Kiekvieną jos žingsnį skaitys
Jau skamba, jau aidi, jau aidi
Žvaigždėta tyla ir keliai…
Jau Motina Kūdikėlį glaudžia
Prie savo krūtinės meiliai
Prisiglauskim prie skubančio laiko,
Jis taip dosniai metus mums suraiko
Tad uždegę šviesas ant Kalėdinio stalo,
Vieni kitiem palinkėkim saulėto kelio