Labanaktukas – tai mažas linksmas žmogeliukas. Kuris švelniai perlipa per lūpas ir tampa mielas bučinukas.

LINKIU LAIMĖS IR SVEIKATOS, SAUSAINIUKŲ PRIE ARBATOS, VARLIŲ KOJŲ PAKRAMTYTI, IR LABAI SKANIAI NURYTI.

Visi esame angelai tik su vienu sparnu,jei norine skraidyti turime apsikabinti:}}

Pavasariai kasmet sugrįžta po šalnų, Po lapą plėšdami iš knygos mūs dienų. Gerk vyną, neliūdėk, nes ir išminčiai sakė: ,,Šioj žemėj graužatis išgydoma vynu“. Daug atneša bėdų būties tėkmė srauni, Bet nieko nebijok – vargai ne amžini. Neverk dėl praeities, sutik drąsus rytojų Ir džiaukis, kad linksmai šį mirksnį gyveni. Kam sielvartų našta? Nesunkink sau širdies. Kam rūpesčių šimtai? Jie laimės nepridės. Rytojaus paslapčių dar niekas neatspėjo – Nebūk be mylimos, be vyno ir vilties. Pasaulį kuriančio dangaus svajonės – mes. Žinojimo versmė – protingi žmonės, mes. Visatos skritulys – kaip inkrustuotas žiedas, Brangiausias jo akmuo – be abejonės, mes.

Netiesa, kad miskas visada vienodas Ir medziai vienodi, ir slamejimas, ir gudus uzesys, Ir kvapas, ir sausu sakeliu po kojomis traskejimas vienodas. Netiesa… Kaip ir dienos, kaip naktys, kaip veidas, kaip mintys, kaip ranku siluma, kaip zodziai – Skirtingi…!!!

Tu moteris, tu – gėrimas užburtas ! Jis degina, vos lūpos tik palies, Bet geriantis – savęs nesigailės Nes tu esi jo skausmas ir jo turtas. (V. Briusovas)

Graži moteris, kaip gera knyga: tol keliauja iš rankų į rankas, kol visai susidėvi.

Tai ką gali padaryti vyras, gali atlikti ir kompiuteris, o tai, ką gali padaryti moteris, negali padaryti niekas. (M. Muchlin)

Aš paprašiau angelo,kad nulektu ir saugotu tave,bet jis greit sugrįžo.Aš paklausiau-„kodel”.O jis atsakė-„angelas angelo nesaugo”.”Jei aš būčiau paukščiukas,tai atlėkčiau pas tave.Pabučiuočiau į žanduką ir išnykčiau kyg sapne…”Labanak mano angele…Aplankysiu tave sapne…Jei pajusi švelnų lyg pūkas prisilietimą,žinok,kad tai aš švelniai glostau tave…

Yra vandens ir sausumos riba, Kur nuolat vyksta permainingas mūšis. Į jūrą plaukdamas, pasieksi ribą, Kai kranto kontūrai migloj ištirps. Nuo jūros toldamas prieisi vietą, Kai negirdėsi jau bangų ošimo, Ir krūptelės širdis, pajutus ribą… Yra riba, kur laikas nuolat skyla Į dvi dalis: į tai, kas jau praėjo, Ir tai, kas bus dar…Dabartis tėra Akimirka: ji – ateities virtimas Praeitimi… A. Baltakis