Kodėl gi mes tokie neramūs,
Matydami, kaip saulė ritasi iš tolių,
Kaip pirmas daigas galvą kelia,
Kaip paukščiai skuba pasitikt rytojų ?
Kodėl gi mes tokie neramūs,
Girdėdami mokyklinio varpelio aidą,
Matydami kiekvieno draugo veide
Ir šypseną, ir abejonių gaidą ?
Kodėl gi mes tokie neramūs,
Girdėdami žodžius – o liki sveikas !
Nejau tai mums, nejau išeit jau laikas,
Ištarus šiuos žodžius – o liki sveikas !
Tai štai kodėl gi mes tokie neramūs…