O ta žiema. Tas šaltas vėjas
Tos baltos snaigės kaip žiedai
Man primena akis, kurias mylėjau,
Mylėjau aš labai karštai.
Pasibučiuokim , ir geros kloties
Manęs nelauk; užmirški, jog buvau,
Ir aš džiaugiuosi iš visos širdies,
Kad taip sėkmingai: laisvę atgavau.
Sudie, – nebeminėkim pažadų
O jei kada ir susitiksim mes,
Tebus išdildęs laikas iš veidų
Visas tos meilės buvusios žymės.