Su gandrais ir su lapais kartu
Išėjai tu tada išėjai
Išėjai tu nakčia, išėjai paslapčia
Nežinau, kur ieškoti tavęs.
Ir paklausiau aš tyliai gandrų
Ir paklausiau aš tyliai klevų
Gal matė gandrai, gal regėjo klevai
Vėlų rudeni, kai tu išėjai.
Ir atsake man tyliai gandrai,
Sušlamėjo man tyliai klevai
Juk jinai taip arti, juk ji tavo širdy
Tau kam ieškai tu jos taip toli
Vai aš eisiu, nueisiu prie upės
Prie upelio šaltinio giliausio
Ten aš lauksiu tavęs, ten ilgesiuos tavęs
Vėlų rudenį gal tu ir sugrįši.