Kaip visada sargas klasę iššluoja, Vaikšto, skambina raktų pundu, Tavo paliktą knygą kilnoja Ją grąžins, tik negrįši čia tu…
Merga – tai kulka, Ji kerta i galva,
Merga – tai kulka, Ji kerta i galva, Pereina per sirdy Ir iseina per pinigine… Tad mylekime jas neuztaisytas…:)
Noreciau jausti tavo kvapa, Noreciau as kas
Noreciau jausti tavo kvapa, Noreciau as kas ryt pabust salia Taves Noreciau saule Tau nuskinti Noreciau,kad noretum tik manes…
Praradau tave sitoj zvaigzdetoj nakti,as taip
Praradau tave sitoj zvaigzdetoj nakti,as taip mylejau tave,bet tu dabar iseini,nebereikejo tavo zodziu,tavo pazadu,jie apgaulingi,kaip ir tu.Tie vakarai,kai buvom mes kartu kartodavau daznai,kad tave myliu,man buvo gera but su tavimi,bet nezinojau tik tai to,kad tai akimirksniai trumpi.Tu iseini kazkur ir viena palieki mane nors as tikejausi,kad busi visada salia netekimo jausmas slypi viduje,as tik galiu pasiimti tai ka radau tavyje..Tu leidai mano jausmui suduzti kaip stiklas tu net nezinojai to kad jis buvo tikras ir iskaudinai mane nors ant taves as nepykstu argi sunku taip suprast,kad be taves as negaliu….
Noreciau praeiti istrinti… Bet padaryti
Noreciau praeiti istrinti… Bet padaryti negaliu…. Kodel nepadedi istrinti? Kas buvo taip skaudu…
Neklausyk ką tau sako tevai, Neklausyk ką
Neklausyk ką tau sako tevai, Neklausyk ką tau sako draugai, Tik klausyk, ką tau sako širdis Ir gyvenimas bus-ZAJABIS!!!!!!!!
Kartą susiginčijo Meilė ir Ištikimybė, kuri
Kartą susiginčijo Meilė ir Ištikimybė, kuri iš jų žmonėms reikalingesnė. – Aišku, aš esu reikalingesnė,- sako Meilė.- Ko vertas būtų gyvenimas be manęs? – O ko verta Meilė be ištikimybės?- prieštaravo šioji. – Vaikeliai,- įsikišo Fantazija.- Jeigu manęs nebūtų ir judviejų nebūtų. Tad pakelkime taures už Fantaziją.
Pirmaisiai metais po vestuvių kalba vyras, o
Pirmaisiai metais po vestuvių kalba vyras, o moteris jo klausosi. Antraisiai metais kalba moteris, o vyras jos klausosi. Trečiaisiais metais jie abu KALBA, o kaimynai KLAUSOSI. Tad palinkėkime jauniesiems, kad jiems netruktų temų kalbėtis, o kaimynams nesibaigtų kantrybė klausytis.
Krinta baltos snaiges lyg pukai, svelniai
Krinta baltos snaiges lyg pukai, svelniai prisisglaudes „myliu” pasakiai… Ir staiga nuleki…”Pasivyk” sauki, balto sniego gniuzte i mane meti. As tawe vejuosi,blaskosi sirdis… Ka jauciu svajose,lupos pasakys… Paveju,sugaunu ir apkabinu… Mylima ir jauna prie sirdies glaudziu. Ir balta aleja einam mes vieni… Lupos susilieja meiles buciny…
Norejau pasakyt, kad pasiilgau… Norejau
Norejau pasakyt, kad pasiilgau… Norejau susnabzdet, kad vis geidziu TAVES… Bet keistas nerimas vis virpino man sirdi… Ir lupos nebeistare – nepamirsk manes…