kai sutemsta dangus vakare, as trokstu ziuret i zvaigzdes tavo veida matyti jose jei ir nebutu taves cia salia.. zvaigzdziu spindesy jausti tave ir tvo siluma savo kune sudegti tavo karstoj sirdyje toj meilej kuri taip sildo mane kai matau syspsena tavo veide jauciuos lyg graziausiam sapne kai tavo rankos apglebia mane trokstu,kad tai testusi visada nesk mane ant savo meiles sparnu nebenoriu daugiau apgaulingu sapnu as tik noriu,kad butum salia ir stipriai apkabines laikytum mane
Greitai bėga ir žiemos, ir vasaros Ir
Greitai bėga ir žiemos, ir vasaros Ir pavasariniai vėjai šilti, O gyvenimas primena pasaką – Pasiklystume žemės glėby, O gyvenimas ima lyg duoklę Mūsų juoką, svajones džiaugsmus. Ir kaip skolą nemokamai dosniai Suskaičiuoja, dabina metus.
Sunku susipažinti, dar sunkiau mylėti,
Sunku susipažinti, dar sunkiau mylėti, Sunkiausia išsiskirti ir meilę nugalėti.
Krito žiedlapiai Krito ir snaigės.
Krito žiedlapiai Krito ir snaigės. Ir įšalo mėnulis Versmė … Buvo pasaka ! Buvo ir baigės … Praskambėjo Ir liko giesmėj.
Brangusis, aš geriu už tavo karstą…,
Brangusis, aš geriu už tavo karstą…, padarytą iš šimtamečio ąžuolo, kurį vakar pasodinau.
Pabelsk 18-ika kartu, ir durys placiai
Pabelsk 18-ika kartu, ir durys placiai atsivers, Tenai rasi zirga, be balno, laukini: jis spardysis,zvengs. Jaunyste jo vardas, pakviesk ji, svajoniu vadziasnusipink. Uzsedes tvirtai pazaboki ir viesulu lek laimes link.
Išminčius paklausė: — Kodėl draugai taip
Išminčius paklausė: — Kodėl draugai taip lengvai tampa priešais, o štai priešą paversti draugu labai sunku. — Bet juk lygiai taip pat ir namą lengviau nugriauti, negu jį pastatyti, — atsakė išminčius. Tad siulau tostą už tai, kad mes kurtume, o ne griautume, nors kūrimo menas kur kas sunkesnis.
Daina susideda iš žodžių ir melodijos O
Daina susideda iš žodžių ir melodijos O meilė iš dviejų širdžių liepsnos Daina užpildo laiko tuštumą O meilė – ilgesį šviesos Daina – poezija ir gaidos O meilį – išsipildžiusi svaja Daina nuo laiko blunka, mainos Tikroji meilė – niekada.
Meilė, tai ašaros kruvinos, Meilė, tai
Meilė, tai ašaros kruvinos, Meilė, tai sielas ilgesys, Meilė, tai ugnis užsidegus Kurios niekas neužgesins…
Viena storulė, kreipdamasi į būrėją,
Viena storulė, kreipdamasi į būrėją, paklausė: –sakyk, ar man suliesėti, ar ir toliau dar pilnėti? –Kuo daugiau gero žmogaus, tuo geriau..Ir priešingai – kuo mažiau blogo žmogaus, tuo irgi geriau. Spręsk pati. Tad pakelkime taures už tas moteris, kurioms Dievas už gerumą siunčia pilnumą.