Piršliavimas. Vaikinas atėjo pas mylimosios tėvus pirštis. Tėvas atidžiai klausosi jo prisipažinimų. – Aš negeriu svaiginamųjų gėrimų! — sako vaikinas. – Pagirtina! – Nerūkau. – Labai gerai, — sutinka tėvas. – Kortų net į rankas neimu. -Aišku… – Gyvenu tvarkingai. Vakarais niekur neslampinėju gatvėmis… – Puiku. – Ar galiu tikėtis jūsų dukters rankos? – Niekuomet! – suriko tėvas. – Vaikine, aš nenoriu, kad mano žmona man prikaišiotų ir tamstą rodytų pavyzdžiu. Tad pakelkime taures už tuos, kurie gyvenime ne angelai!

Dievas pasakė: „gerkit tik vieną dieną”, bet nepasakė kurią, todėl geriam kiekvieną dieną, kad nepraleistume tos.

Turtuolis turėjo penkis vaikučius. Kuriam iš jų paliks visą turtą? Ir nutarė senasis gerai pavaišinti juos. Pažiūrėsiąs, kaip jie atrodo tada, kai liežuvis atsipalaiduoja, kaip apsimetinėjimų uždanga nukrinta. Išgėręs vyriausias vaikaitis nuskubėjo suvesti sąskaitų su žmona. Antras vaikaitis sakėsi einąs baigti darbą. Trečias pradėjo dainuoti Ir šokti. Ketvirtas ėmė įrodinėti, kad jis esąs nuostabiausia ir Protingiausias pasaulyje,– tokiems gyviems paminklai statomi. O jauniausias vaikaitis nuėjo miegoti. Rytą turtuolis pasišaukia vaikaičius ir sako: –Visi, išskyrus vieną, ėmė klausyti ne proto, o degtinės balso. Ji jums vadovavo. O kaip žinote, degtinė – blogas vadovas ir Patarėjas. Todėl visą turtą palieku jūsų jaunėliui. Tad pakelkime taures ir eime miegoti, kol dar protas nepametė…