Bučkis, tai toks jungiklis, Kurio nesustabdo, Nei vienas saugiklis!
žmogui, kaip ir medžiui, reikia saulės
žmogui, kaip ir medžiui, reikia saulės, žmogui, kaip ir medžiui, reikia šilumos. Daug pasauly medžių, daug žmonių pasauly, žmogui, kaip ir medžiui, reikia atramos. Reikia atsiremti, į kažką tvirtesnį, Reikia taip, kaip saulėn tiest rankas. žmogui reikia meilės ir kažko stipresnio, Reikia kad pamiltų lužtančias šakas…
Tegul Tau spindi saulė!
Tegul Tau spindi saulė! Ir žydi vasaros žiedai. Su Tavo miela meile Aš neišnyksiu amžinai!
Kol saulė dar nenusileido
Kol saulė dar nenusileido Kol dar širdis pilna liepsnos Mielasis, man reikia tavo veido Ir balso tavo, lyg dainos!
Paliesk mane žvilgsniu – ir aš pamilsiu tas
Paliesk mane žvilgsniu – ir aš pamilsiu tas akis, O lūpas kuriomis bučiuosi, sapnuosiu naktimis. Paliesk mane, i savo sapna panardink, Ir švelniai švelniai apkabink…
Kažkur tarp žemės ir dangaus
Kažkur tarp žemės ir dangaus. Kažkur tarp saulės ir tamsaus mėnulio. Kažkur tarp paprasto žmogaus. Yra tas didis žodis meilė. Ir kiek tas žodis mums brangus? Ka reiškia pasakyti myliu? Gal tai tik išmislas klaikus? O gal jinai atstoja viską? Kodėl jei myli tai kenti? Iš kur tiek klausimų tam žmogui kyla? Iš kur ta širdgėla baisi? Ji gali pražudyti sielą. Bet vistik meilė ji yra!!! Tas paprastas,kartu ir didis žodis! Bet kas nemyli!viso to suprast negali!
Lai gerovės, ir laimės šv. Kalėdos Jums
Lai gerovės, ir laimės šv. Kalėdos Jums teikia Te pildosi viskas, ko tik širdžiai reikia, Daugiausia – sveikatos, giedriausiu dienų, šeimyninės laimės ir metų ilgų.
Bėga metai – lyg vėjai greiti
Bėga metai – lyg vėjai greiti Krinta snaigės, sukasi ore, štai jau baigiasi metai seni, Su Naujaisiais sveikinu tave…
Ne sniego pukas leidžiasi žemėn
Ne sniego pukas leidžiasi žemėn, Ne balti obelų žiedai – Tai angelai Kalėdų naktį, Pragydo žemėj nelauktai ! Vaikeliui gimusiam aukojam Kilniausius jausmus mūsų širdžių, Tautos kančias po kojom klojam – Išgirski balsą prispaustų. Seni ištirps lyg vandeny, Ateis Kalėdos, Nauji ateis – ir girs, ir teis, Ir skausmo bus, ir džiaugsmo bus, Ir vis tik laikas – nuostabus …
Lyg rogių varpelį girdi
Lyg rogių varpelį girdi, Kalėdos užgimsta širdy. Ateina ir ta valanda, Kai žodžiai pavirsta malda.