Meilė

O aš sau žiūriu į vandenį tylų, į

O aš sau žiūriu į vandenį tylų,
į rudenio vandenį kaip tavo akis,
aš lapų nukritusių šilko sudilus
portjera, už jos šlama spalio naktis.

Ir mano glamonė trapi kaip voratinklis,
jis tavąjį veidą aptraukia sapne.
Tai buvo netyčia, prieš šimtmetį, vakar.
…į vandenį tylų, žvelgei į mane.