Po dangum tuo pačiu, Ta pačia lemtimi, Vienas kito ieškosime, Rasime, Lauksime. Visada – tolimi, Niekada – svetimi, Mes kaip paukščiai visvien susišauksime.
Pajusk Kažkas be galo tavęs laukia
Pajusk Kažkas be galo tavęs laukia Ir ten kur nėr tavęs-nyku… Nežydi gėlės, Ir laivai neplaukia Virš horizontų mėlynų. Kur nėr tavęs – Ten bijo žvaigždės kristi, Sustoja upės, Skeldėja kalnai… Pakyla paukštis pasiruošęs skristi- Suakmenėja išskleisti sparnai Pajusk Kažkas be galo tavęs laukia…
Tu esi pasaulis kuriame as gyvenu
Tu esi pasaulis kuriame as gyvenu tu esi saule po kuria sildausi tu esi zvaigzdes i kurias visuomet ziuriu tu esi vanduo kuris man suteikia jegu tu esi ledas kuri uzsidedu kai man skauda tu si aistra kuri mane uzveda ant kelio tu esi sapnas kuriame kas nakty bunu tu esi karstis kuris mane kaitina kai bunam dviese
Yra gyvenime ir praeitis ir ateitis, Ir
Yra gyvenime ir praeitis ir ateitis, Ir dideli darbai, ir didelės svajonės, Laimingas tas, kas moka atvira širdim Gyvenimą praeiti ir mylėti žmones.
Kai Tu gimei, verkei pasaulis juokes is Taves.
Kai Tu gimei, verkei pasaulis juokes is Taves. Gyvenki taip, kad mirdamas galetum juoktis, Pasaulis verktu del Taves.
Is jausmo ir sirdies Is skausmo ir
Is jausmo ir sirdies Is skausmo ir vilties I si pasauly atejau Ir pirma karta pravirkau… Dabar kai jau suaugau Dekoti Mama tau emiau.. Uz tai kad auginai Ir kad kentejai uz mane Uz iskrestas nieksybes mano Tu nebaudei o auklejai mane… Dekoju tau uz viska Kas as siandien esu, Nes be taves as buciau niekas… Tik tik tuscias ir nykus zmogus… Dekoju Mama tau uz meile Uz tyra juoka ir svajas…. Ir uz gyvenima kaip pasaka Kuriam svarbiausias asmuo esi tu!
Ne viska taip greitai pamirstam Ne
Ne viska taip greitai pamirstam Ne viska,patikekit,tikrai… Ir ta kart kai braukeme asaras Tikejom kad grysim cionai… Cionai,kur tiek visko palikta.. Tiek juoko,vargu ir svaju… Pirmos meiles ir asaru liuno Del nenusisekusiu keliu darbu… O Mokytojau,taves tikrai mes nepamisom Tu mums svarbiausias is visu Juk tik del Jusu nuosirdumo Mes esame sitokie vaikai… Vaikai,kurie jau minam savo taka Sunkiam gyvenimo kely… Visada Jus prisiminsim… Kaip geriausia drauga Ir saugosim tai atminty…
Kai suskambės kalėdiniai varpai
Kai suskambės kalėdiniai varpai Ir pasakose pasipuoš eglutes, Lai užsimirš kasdieniniai vargai Ir kils dar noras žemėje pabūti. Tegul ištirps žvakučių liepsnose širdžių ledai ir šaltas ledo gruodas, Ir lai sušvis vėl mūsų veiduose Vilties ugnis lyg pranašas paguodos
Tuoj nuskambės dvyliką dužių, atsidarys dar
Tuoj nuskambės dvyliką dužių, atsidarys dar vieni vartai, pradės suktis dar vienas ratas… Įleiskite į savo namus svajonę, tegul gyvena ji nuskraidindama kasdienybę, išlygindama raukšles, suspindėdama mažutėmis saulėmis.
Miško kvapas tavo namuose
Miško kvapas tavo namuose, Kūčių stalas, žvakė uždegta… Širdimi aš su jumis drauge Laužiu Dievo kūną ir džiaudiuos švente. Kai vidurnaktį prabils varpai, Skrisiu mintimis ten, kur namai. Apkabinęs sveikinsiu karštai: „Su Kalėdom ir ateinančiais Naujais!”