Niekad nebus per daug gelių gėlynuose, saulės spindulių, šiaurės vėju glostomai žemei. Niekad nebus per daug gyvenime draugų .
Mes būsim žmonės – ramūs, nepastovūs,
Mes būsim žmonės – ramūs, nepastovūs, Ir neišvengsim žmogiškų klaidų. Mes plauksime prieš srovę, tik prieš srovę Su uždegančiu laimės šokimu, Su viltimis, su džiugesiu, svajonėm, Su meile ir troškimais dideliais. Mes žmonės, mes nuo šiandien žmonės.. O ar žinome, ką reiškia būti žmonėmis?
Niekada neimkite į galvą to, ką galite paimti
Niekada neimkite į galvą to, ką galite paimti į burną. Tad paimam kol kas į burną, o į galvą turėtų stuktelti savaime!!!
Gyvenimas – ne taurė vyno, Jos šukės
Gyvenimas – ne taurė vyno, Jos šukės laimės neatneš, Deja mes kartais to nežinom, Ir laimę daužom į šukes.
Būk išdykęs pievų drugys, Būk upelis,
Būk išdykęs pievų drugys, Būk upelis, tiltas, kelias Būk melsvas padangės vyturys Būk diemedis girioj žalias Būk tu saule, vėjas, dangus Būk plačiausios padangės mėlis Pagaliau būki tu žmogus, – Tik nebūki niekada šešėlis. Būk kukli, bet nesižemink
Ateis diena, kai susirinksim vėlei,
Ateis diena, kai susirinksim vėlei, Susėsime prie stalo visi šeimos nariai. Ir tik tada kankinančiai pajusim, Kad stalas toks platus, o mūsų tiek mažai …
Nepasakiau aš Tau myliu, Ir tu man meilės
Nepasakiau aš Tau myliu, Ir tu man meilės nežadėjai, Bet šianakt man sapnu tyliu Apie Tave praošė vėjai… Ir supratau – Tave myliu, Nors Tu man meilės nežadėjai.
Mylėk tą kuris myli Nesvarbu,kad lūpos
Mylėk tą kuris myli Nesvarbu,kad lūpos tyli Svarbu, kad meilė yra karšta, O ne žavinga šypsena!
Gyvenimas – ne stiklas vyno, Ir šukės
Gyvenimas – ne stiklas vyno, Ir šukės laimės neatneš, Bet kartais šito mes nežinom Ir daužom laimę į šukes…
Gyvenimas – ne pasaka, Jo vingiai
Gyvenimas – ne pasaka, Jo vingiai klaidūs. Į šaltą, sūrią ašarą Pavirtę klaidos Nubyra skruostais, O šviesa vėl kviečia eiti Ir tiktai pats gali išmokt Kliūtis apeiti, Ir tiktai pats gali surast Tiesiausią kelią, O mums belieka palinkėt Sėkmės ir valios