Teaušta gražus gimtadienio rytas, Tekloja takus balti rožiu žiedai, Ir kaip lašas rasos, kaip klevai nematyti Tenušvinta gyvenimo platus keliai.

Eik gyvenimo saulės sutikti Neški šypseną, laimę kartu Tegul niekas nedrįsta sutrypti Kas svajonėse buvo brangu. Eik, šypsokis, kaip saulė Šildys šypsena širdis visų. Tegul šviečia vien laimė pasauly Tegul būna be galo šviesu.

Dienos barstė džiaugsmo žiedlapius, Kaip rudens lapai krito rūpesčiai, Kaip vanduo upėje nuskambėjo metai Negrąžinamai užvertėt dar vieną savo gyvenimo Knygos puslapį. Tegul skausmai ir rūpesčiai praeina, Tegul vergus nuplauna tekantys vandenys, Tegul Jus lydi maži šešėliai ir didžiulė šviesa, Tegul niekad Jums netrūksta didelės kasdieninės laimės.

Tau atrodo vakar dar maži bėgiojom, Ir aukštyn vis kėlėm rankytes. šiandien tau metai ilga kelia dovanojo, O mes tau dovanojame gėles

Daug, daug vilčių, minčių, svajonių Širdis sutiks ir išlydės, O metai kaip tie paukščiai tolin Skubės ir vėl skubės. Tebūnie ilgas Jūsų kelias, Ir toliai saulės sklidini, O metai kaip sraunus upelis Tegul gaivina laimės vilnimis.

Sustok saulelydy prie balto beržo, Ir pažiurėk kaip bėga upė tekina. Ir tik tada suprast galėsi, Kad metai bėga lyg diena.

Dar patikėkit gražiu gyvenimu, Dar patikėkit šviesiom dienom. Nors jų daugybė nusruveno Kaip upės srautas tolumon. Dar reikia ištvermės ir ryžto, Dar reikia atrast kelių, Kurie į praeitį negrįžtų, O vis ieškot šviesių dienų. Daug ąžuolų tvirtybės, nevystančių žiedų, Daug saulėtos padangės ir skambančių dainų, Tą meilę, kur išsaugojai ir mums išdalinai, Priimk iš mūsų rankų. Tau lenkiamės žemai.

Dar patikėkit gražiu gyvenimu, Dar patikėkit šviesiom dienom. Nors jų daugybė nusruveno Kaip upės srautas tolumon. Dar reikia ištvermės ir ryžto, Dar reikia atrast kelių, Kurie į praeitį negrįžtų, O vis ieškot šviesių dienų. Daug ąžuolų tvirtybės, nevystančių žiedų, Daug saulėtos padangės ir skambančių dainų, Tą meilę, kur išsaugojai ir mums išdalinai, Priimk iš mūsų rankų. Tau lenkiamės žemai.

Būk išdykęs pievų drugys, Būk upelis, tiltas, kelias Būk melsvas padangės vyturys Būk diemedis girioj žalias Būk tu saule, vėjas, dangus Būk plačiausios padangės mėlis Pagaliau būki tu žmogus, – Tik nebūki niekada šešėlis.

Prabėgo metai, tarsi rūkas kloniais, Tarsi daina vakare sutemų. Nuskriejo jie tarytum pienės pūkas, Pribarstė plaukus žiedlapių baltu. Ju buvo ir prasmingų ir laimingų, Ju buvo tarsi akmenys sunkių. Užtat šiandieną iš širdies Jums linkim Daug, daug laimingų metų ir ilgų.