Už lango snaigės sukasi ratu, Ir tyliai šnabžda vėjas tau i ausį. Linksmų Kalėdų jis norėtų palinkėt, Ir švelniai pabučiuoti tau i žandą.

Tvarte žiurkės rengia puotą, Girtas zuikis graužia šluotą, Vilkas šerną miške ėda, Visiems gera, nes Kalėdos!

Sušilkime prie žmogiškumo – šventų Kalėdų laužo, Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi. Ir šilumos lyg duonos atsikandę, Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.

Pramerk akis, pažvelk aplink. Ar nejauti, kad rytas šis Kitoks nei vakarykštis? Nusišypsok ir nejučia priimk Kalėdų dovanas Jos laukia nuo vaikystės…

Angelai jau skrenda į Betliejaus klonius, Didžią džiaugsmo giesmę neša dovanų: Į tvartelį šaukia geros valios žmones Džiaugtis pranašauto Kristaus gimimu.

Miega miškas, ir sodas, ir laukas. Žiburiuoja tik eglė balta. Kai gražiausiuoju metų sulauki, Gera jaust artimuosius šalia.

Norėjau pagauti snieguolę Ir paklausti ar matė Tave, Bet nespėjau ištart Tavo vardo, Kaip ji tyliai ištirpo delne.

Lai žvaigždė nuostabi virš Betliejaus Sieloj šviesųjį džiaugsmą sukels, Lai metai atėjusios Kalėdos ir Naujieji Jums į širdį viltim pasibels!

Spindėkite širdies šviesa žvakutės, Eglute puoškis šventiniais žiedais. Tegu žaisliukuos džiaugsmas, laimė supas, Kalėdų šventės niekad nesibaigs.

Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis, Pražydo ant langų ledinės baltos rožės. O širdys virpa – tai Kalėdų ilgesys… Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy.