kaip sunku atrasti meile, pukuota ir linksma stebukla, prie kurio prigludus pamatyciau pasauli lyg pirma kart…

kad meilės tai delčia, kad pilnatis pralaimi… Ta nuojauta – per dieną ir pernakt…. Gal tai ne meilė jau, o deginanti baimė jos, paskutinės, amžinai netekt…..

meile buvo meile bus:) meile varo i rugius 🙂 o rugiuos labai gerai bado sikna stagarai:)

Tai buvo laikai-mes buvom kartu…Tai buvo laikai-salia buvai tu…Buvai man daugiau nei padanges skliautai…Buvai man daugiau…bet tu isejai…

gaivina ji, šviežia žole padvelkus, ir net – pirmos – lakštingalą girdi…. Bet židiny ne tokios dagios malkos ir nerimas – kaip kirmėlė širdy,

Labos nakties? O ne ir ne! Pikta mus skiria valanda. Bet likime pernakt drauge, Tada ir bus naktis laba. Sudie, kada vilties sparnus Išlaisvino širdžių kalba? Tu savo išdavei jausmus, Ir man nebus nektis laba. Širdims, kurios visad greta, Nuo sutemos iki aušros, Naktis laba;nes niekada Nelinki jos nakties labos.

Is visu zvereliu obelis graziause, Is visu Pauksteliu man varle mieliausia. Is visu darzoviu lasiniai skaniausi Is visu merginu tu man pats fainiausias.

Jeigu myli – mylek, Jeigu tyli – tylek, Musu meiles liepsnos Uzgesint neskubek..

maldauju palik mano mintis, nenoriu jausti tavo aistringo zvilgsnio, nes jam neatsispirciau ir nusekciau paskui tave.

Norėjau pagauti snieguolę, Ir paklausti ar matė tave, Bet nespėjau ištart tavo vardo, Kaip jį tyliai ištirpo delne…