Galbūt keista, kad gyveni vieną kartą, Kad turi vieną vaikystę, vieną pirmą meilę. Ir iš tikrųjų gyvenimas brangus todėl, Kad jame niekas nepasikartoja. Niekad nesugrįžta tai, kas buvo. Todėl linkiu, kad visos gražiausios tavo gyvenimo akimirkos niekada neišblėstų.

Tu kas pavasarį žydėki Baltųjų sodų gražumu. O kai širdy ims rudenėti — Nepergyvenk — Tu tarp draugų!

Gyvenk, kovok ir nenustok vilties! Stipri valia, užgrūdinta kaip plienas, Atvers duris į laimingą ateitį!

Skriskit, skriskit, mano paukščiai, ten, kur saulė kyla. Nebijokit žydro aukščio — lieskit Dievo tylą. Iš toli mintis atsiuntę, Jūs mane paguoskit, Nes be Jūsų man gyventi gali nusibosti… Jūsų laimė, Jūsų džiaugsmas — mano širdį glosto.

Niekaip kitaip negalėčiau pavadinti savo uošvio — visų mūsų gerbiamo žmogaus, mūsų artimų šeimyninių santykių globotojo ir puoselėtojo — tik antruoju Tėvu. Dėkoju, brangus Uošvi, už gausą ir dėmesiu apvainikuotą mūsų gyvenimą. Dėkoju už nuolatinį rūpestį anūkais. … palinkėkite mano Uošviui sveikatos visa širdimi… … palinkėkite mano Uošviui laimės daugybe žvilgsnių… … palinkėkite mano Uošviui meilės visa krūtine… … palinkėkite mano Uošviui vilties daugybe laimingų gyvenimų ir lemčių… … visi pakelkime taures už mano Uošvį ir sudainuokime Jam gyvenimo dainą „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“…

Būk visada žmogus: Kantrus ir išdidus, Švelnus ir rūstus, Atviras ir nuoširdus. Toks, kad niekas nepasakytų: “Jis visą gyvenimą pragyveno tuščiai”.