Kai puošnios snaigės tyliai žemėn krinta, Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienos sidabru. Laimingas būk, Naujus Metus sutinkant, Lai Tavo dienos šviečia gėriu ir džiaugsmu.
Aš į Gimtadienį nespėjau grįžt,
Aš į Gimtadienį nespėjau grįžt, Bet meilė Tau laiškely liks.
Kalėdų švenčių šurmuly,
Kalėdų švenčių šurmuly, Tarp dovanų ir atvirukų, Siunčiu tau mažą bučinuką, Kalėdų džiaugsmo siuntinuką. Linksmų ir laimingų švenčių!
Lai baltos purios snaigės
Lai baltos purios snaigės Ir žvaigždės danguje, Naujųjų Metų naktį Pasveikina Tave.
Kalėdų pėdom ateis kaip sapnas
Kalėdų pėdom ateis kaip sapnas Naujieji metai dar vieni. Tegul jie būna džiaugsmo, meilės, Vilties gražiausios kupini.
Nukrito lapai nuo obels
Nukrito lapai nuo obels Nejaugi viskas taip nukris? Ateis ir tyliai pasibels Naujieji Metai į duris.
Lai atneš Naujieji šilumą ir šviesą
Lai atneš Naujieji šilumą ir šviesą Tą, kurį nušviečia širdis ir namus. Nors prabėgę metai smilkinius paliečia, Bet tegul laimingus jie palieka Jus.
Jei nori ir gali, tesusitaiko susipykusieji.
Jei nori ir gali, tesusitaiko susipykusieji. Jei galime, atleiskime mes ir mums bus atleista. Kol dar yra laiko – prigluskime prie to, kam esame skolingi švelnumo. Paverkime ant peties, kurį mums pasiūlys ir pasiūlykime savo. Žadėkime sau ir vykdykime pažadus. Gyvenkime. Džiaukimės. Džiūgaukime. Ir puoselėkime pačias fantastiškiausias viltis. Tikėkime. Stebuklai atsitinka tiems, kurie jais tiki. Ir ne tik Kalėdų naktį…
Žinau, kad esu Tau mielas ir brangus. Apie tai byloja
Žinau, kad esu Tau mielas ir brangus. Apie tai byloja mūsų gyvenimas. Todėl dėkoju Tau, branginu Tave ir bučiuoju Tavo švelnias rankas taip, kaip galėčiau pabučiuoti gyvenimą.
Kalėdos – tai metas, kada dovanojant prisimenama,
Kalėdos – tai metas, kada dovanojant prisimenama, Kas iš tikrųjų gyvenime yra svarbiausia. Tai meilė ir kaip ji pakeičia mūsų gyvenimus. Tai dalinimasis ir kaip jis mus suartina. Tai gerumas ir kaip jis mus sušildo. Linksmų Šv. Kalėdų.