Aš pažvelgiu į dangų,
Taip mėlynai gražu…
Matau ten Tavo veidą,
Aukštai, virš debesų…
Kaip spindi žydros akys
Pro debesis šviesius…
Kaip svelniai skamba žodis
Iš lūpų tų rausvų…
Jau saulė nusileido,
Toli, ten už kalnų…
Tamsa užkloojo žemę,
Taves neberandu.
Bet vis girdžiu tą balsą,
Jis šaukia grįžt mane.
Einu per žolę baltą,
Palikdama Tave…
Nepyk, kad nemokėjau
Užjausti ir atleist.
Atleisk, kad nenorejau
Padėti Tau gyvent…