Tai sekundės paskutinės bėga tekinos, Eglių žėrinčių šviesa užlieja veidus… Tenutirpsta ant eglišakių su žvakutėmis Visos blogos valandos ir klaidos…
Palietus dangu pajausciau svelnuma bei siluma.O
Palietus dangu pajausciau svelnuma bei siluma.O jei paliesciau tave pajaisciau svelnia meile ir grazius jausmus!
Kol šiąnakt saldžiai miegojai, fėja kepė
Kol šiąnakt saldžiai miegojai, fėja kepė pyragėlį, jos šiandien su miško paukščiais švęs tavo gimtadienį. Džiaugsmo ir šviesos karalius skaitė tavo svajones ir įsakė savo galioms jas išpildyti visas. Angelo balta širdelė tave saugos ir padės, tad, užpūsdama žvakelę, padėkoki jiems visiems.
Tu eini per gyvenimą platų Ieškai
Tu eini per gyvenimą platų Ieškai meilės, sauletų dienų Tau mylėt baltos obelys sako Nes tik mylint gyventi smagu
Gyvenime būna tikra: Draugystė, meilė,
Gyvenime būna tikra: Draugystė, meilė, neapykanta O kartais tik prisiminimas.
… gyvenk … privalai būti stipri …
… gyvenk … privalai būti stipri … gyvenimas vienas ir turbūt gražus … stovi eglės lyg naktys … o gražiausios akimirkos ten – už horizonto … tikėki gyvenimu, ateitimi, savimi ir miško žvaigžde.
Linkiu Tau iš tūkstančio žvaigždžių
Linkiu Tau iš tūkstančio žvaigždžių Vieną pačią ryškiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio ašarų Vieną pačią saldžiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio bučinių Vieną patį karščiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio naktų Vieną pačią ilgiausią.
Mes draugai nuostabių svajonių Mes
Mes draugai nuostabių svajonių Mes draugai nuostabių sapnų Gal išskirs mus gyvenimo likimas Bet širdyje gyvensime kartu!
Dukte ruošiasi tekėti. Kartą duktė ėmė ir
Dukte ruošiasi tekėti. Kartą duktė ėmė ir pasiskundė savo motinai: – Mamyte, aš su Juliuku draugauju jau treti metai, bet jis pradėjo su manimi negražiai elgtis. Kaip jam reikėtų atkeršyti? Motina pataria: – Ištekėk už jo! – Mamyte, aš už jo netekėsiu. Jis bedievis: netiki, kad yra pragaras. – Mano brangute, ištekėk, ir jis įsitikins, kad pragaras tikrai yra. Tad pakelkim taures už protingus motinų patarimus savo dukroms.
Tegul pamišus aš pati žinau, Kad man
Tegul pamišus aš pati žinau, Kad man netinka būt laimingai. Kai pasibaigs lietus, liks liūdesys, Ir tuštuma Ir dar kažkas daugiau Kažkas labai prasminga. Tai bus mirtis Tokia pati kaip ir visos kitos Mirs veidrodis Ir liks Tik tavo atspindys Kuris bandys išsaugot mano aštrias šukes, Bet Tu gyvensi Tu stiprus Gal but todėl Tave taip myliu … Sudiev … Aš dužtu į stiklus … Aš veidrodis O Tu – žmogus … Bet aš nenoriu mirt taip tyliai …