Į vyno statinę įkrito pelė. Pro šalį bėga katinas. – Katinėli, gražuolėli, būk geras, ištrauk mane iš čia!- maldauja pelė. – Jei ištrauksiu, tai ir suėsiu…- apsilaižydamas pasakė katinas.- Kas tau iš to? – Sutinku! Ėsk! Nenoriu paskęsti statinėje ir mirti negarbinga mirtimi. Katinas ištraukė nelaimingąją. Pelė tik vir vir vir it jau urvelyje. Katinas pradeda gėdinti: – O ką tu esi pažadėjusi? – Katinėli, niekada netikėk išgėrusiomis damomis!- pamokė pelė. Pakelsime taures už tai, kad ir išgėrusios damos ne visada tikėtų katinėliais.

Garlaiviu plaukė pirklys ir mokslininkas. Turtuolis vežėsi daugybę prekių. Mokytas žmogus su savimi nieko neturėjo. Staiga jūroje kilo audra. Didžiulė banga apvertė garlaivį ir šis nuskendo. Išsigelbėjo tik pirklys ir mokslininkas. Matydamas paniurusį mokslo vyrą, turtuolis jam sako: -Ko tamsta taip nusiminęs? Ko liūdi? Aš praradau visus savo turtus, o tavo turtai – juk savyje! Pakelkime taures už didžiuosius turtus, kurie gali žūti tik kartu su jų savininku. Už protą, draugužiai!