Kuo greičiau mokyklą baigt norėjom, Negalvojom vakar mes visi, Kad iš klasės amžinai išėjom Ir vaikystė jau negrįš šviesi. Nejaugi, nejaugi mes negrįšim Neskambės mūsų juokas, daina… Tai kodėl gi pavasarį paukščiai sugrįžta Nejaugi jų kitokia dalia!
Gęsta žiburelis lūšnoj tylią naktį,
Gęsta žiburelis lūšnoj tylią naktį, Blėsta danguje žvaigždutė lyg kokia žara. Niekad neišblėsta, niekad neužgęsta žmoguje draugystė, jeigu ji tikra.
Ateik iš ryto-tu vakare jau netokia. Ateik
Ateik iš ryto-tu vakare jau netokia. Ateik iš lėto-atnešk man pusryčiams save. Ateik iš lėto-aš pasipuošiu nuoguma. Išeik iš proto ir pasiimk kartu mane.
Gęsta žaros, užsnūdo ir salė. Tyliai
Gęsta žaros, užsnūdo ir salė. Tyliai keičias diena ir naktis. Daug ką žmonės pamiršta pasauly, Bet ne viską, tikėk manimi.
Ar jauti- paskutinės minutės, Ar girdi-
Ar jauti- paskutinės minutės, Ar girdi- stipriau plaka širdis. Būk toks pats malonus tu žmogutis, Nes kiekviena pabaiga ir pradžia tai viltis.
Miega zuikis su zuikiene, bet sapnuoja jis lokiene
Miega zuikis su zuikiene, bet sapnuoja jis lokiene 🙂 muistos zuikis, sukinejas, jaucia kausiai riedinejas :)) ciupt uz klyno, O Brolyti! abu kiausiai nudazyti! :))))
viskas praeina..matas issiskirt!kodel?neklausk
viskas praeina..matas issiskirt!kodel?neklausk manes,begantis laikas kuri sunku pamirst mano prisiminima tau su savim nusines..Dali sirdies,dali jausmu kuriuos tau dalinau kai bavai salia,kai manim tikejai..Noriu vel tawe atrast bet turiu iseit,gal galetum gywent..liks atminty zodziai silti,jie neleis susalt kely..Laikas ratu nes pas tawe noriu paliest tawo rankas,noriu wel tawe atrast bet utriu iseit kad sugryzt atgal..:(
Studentiškas tostas už tėvus: “Už tuos,
Studentiškas tostas už tėvus: “Už tuos, kurie mano, kad mes čia mokomės…”
Atėjo keturiolikmetė mergaitė prie berželio ir
Atėjo keturiolikmetė mergaitė prie berželio ir sako: –Berželi, išskleisk tiek lapelių, kiek aš padariau nuodėmėlių. Susiūbavo berželis ir išskleidė porą lapelių. Atėjo šešiolikmetė ir pasakė tą patį. Susiūbavo berželis ir lapeliais pasipuošė viena šakelė. Atėjo aštuoniolikmetė ir paprašė beržo to paties. Susiūbavo, suošė berželis ir visas pasipuošė lapeliais. Tad pakelkime taures už tas mergeles, kurios puošia Lietuvos gamtą.
Mes Tau Linkime, kad butumei Laiminga, kad niekada
Mes Tau Linkime, kad butumei Laiminga, kad niekada netruktų saulės spinduliu, Kad kelias kuriuo eisi būtų be vyngių, Kadnet Rožės dėl tavęs žydėtų be spyglių! O jei pavargsi-tai surask šaltini skaidrų, Bet tokį, kad vanduo suteiktu Tau Jėgu, Kad atsigėrus jo užgytu žaizdos- O atsigėrus būtų Gera ir Smagu!!! Roberta ir Mindaugas