Valdovas įsakė savo vergui papjauti avinėlį ir vaišių stalui iškepti pačią geriausią mėsą. Vergas taip ir padarė: patiekė avinėlio širdį ir liežuvį. Kitą dieną šeimininkas vergui įsakė pietums patiekti pačią blogiausią avinėlio mėsą. Vergas ir šį kartą patiekė širdį ir liežuvį. –Kaip tai suprasti?– nustebo šeimininkas.–Paaiškink. –O valdove,– nusilenkdamas pasakė vergas,– kas gali būti vertingesnio už širdį ir liežuvį, jeigu jie panaudoj ami švariems ir kilniems tikslams. Ir kas gali būti blogiau, kai širdis bei liežuvis panaudojami blogiui… Tad pakelkime taures, kad širdis ir liežuvis tarnautų kilniems tikslams.
Jeigu aš būčiau ašara tavo aky –
Jeigu aš būčiau ašara tavo aky – Nuriedėčiau tau ant lūpų… Jei TU būtum ašara mano aky, Niekada neverkčiau, nes bijočiau tave prarasti!
Eina metai ir pila į taurę meilę,
Eina metai ir pila į taurę meilę, džiaugsmą, laša svajonės lakios. Eina metai, ir kartais netyčia dovanoja truputį skriaudos. Eina metai, kažkam įį, O kažkas pirma žodį ištars, Kažkieno smilkiniais pašarmojusiais dar labiau balta snaigė pažais. Eina metai – tvirtėkit su metais ! Eina metai – jaunėkit su jais.
Kaip anksčiau sargas klasę išluoja
Kaip anksčiau sargas klasę išluoja Vaikšto, žvangina raktų pundu Tavo pamirštą knygą kilnoja Ją gražins, bet negrįši čia tu Nusijuoks dar vaikystė prie durų Rašaluotais delnais pamojuos Dar paspausi rankas, dar pakelsi kepurę Kampelius dar apžvelgsi visus Prieš akis driekias tolimas kelias Ne visiems bus asfaltai žvilgą Aš užteks atkaklumo ir valios Bus kelionė sunki ir ilga
Dabar taip viskas paparsta , Suprantama ir
Dabar taip viskas paparsta , Suprantama ir aisku . Ateiname i savo amziu . Jis pasitinka mus Ir paima i savo globa Paskui ateina laikas – Mes subrestam , – Ir savo amziu paimam kaip kudiki , – Arba kaip nasta . Uzsimetam ant stipriu peciu Koks skirtumas – Ir pradzios lig pabaigos , Jis mums priklauso !..
Gyvenk ne dulkele, Ne smilga pakelės
Gyvenk ne dulkele, Ne smilga pakelės Lakštingala ne visą naktį suokia. Gyvenimo prasmės ir laimės didelės Pigiai nepažadėk, lengvai neatiduok. Jei likimas nepasiųs Tau laimės žvaigždės, Būs pati žvaigžde.
Bus daug dienų bežydinčių alyvom Bus
Bus daug dienų bežydinčių alyvom Bus daug naktų bemirgančių žvaigždėm. Bet ar bebus jaunystė rymanti prie knygų Bet ar bebus toks juokas kaip šiandien.
Karta baltasis daktaras ishgelbejo arabu shekui
Karta baltasis daktaras ishgelbejo arabu shekui gyvybe. Tas atsidekodamas pasiule viena ish savo zhmonu ish gausaus rytietishko haremo. Daktaras apzhiurejo viena, pazhvelge i kita ir galu gale keliom uzdave ta pati klausima: – Kiek bus du kart du ? – Trys, – atsake pirmoji. „O kokia kukli”,- pamane daktaras. – Kiek bus du kart du, – palause antrosios ? – Penki, – atsake grazhuole. „O kokia dosni”, – pamane daktaras. – Kiek bus du kart du, – paklause trechiosios ? – Keturi, atsake shi. „O kokia protinga”, – pagalvojo daktaras… Spekit kokia grazhuole jis ishsirinko ??? …O gi grazhiausia… TAD ISHGERKIME UZH GRAZHIAS MOTERIS !!!
Ir darbų sukury, Ir prie šventinio
Ir darbų sukury, Ir prie šventinio stalo Neapleidžia minčių laiko bėgsmas spartus. Tad dainuokim už būsimą kelią Už Naujuosius Metus
Norejau roziu tau priskynti Bet
Norejau roziu tau priskynti Bet neradau ziedu. Norejau sirdy atiduoti Bet ji pilna skausmu.