Jeigu norite būti laimingi savaitę – auginkite gęles, Jeigu norite būti laimingi metus – auginkite medžius, Jeigu norite būti laimingi visą gyvenimą – auginkite vaikus.
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia saulės,
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia saulės, Žmogui, kaip ir medžiui, reikia šilumos. Daug pasauly medžių, daug žmonių pasauly, Žmogui, kaip ir medžiui, reikia atramos. Reikia atsiremti, į kažką tvirtesnį, Reikia taip, kaip saulėn tiest rankas. Žmogui reikia meilės ir kažko stipresnio, Reikia kad pamiltų lūžtančias sakas…
isgerkim uz tai kas pas bernus stowetu(butelis ant
isgerkim uz tai kas pas bernus stowetu(butelis ant stalo)ir kas mergos jiems duotu(isgert ligi galo)-miskutee
kai jauna buk isdidi.nelenk galvos tu pries
kai jauna buk isdidi.nelenk galvos tu pries kiekviena .jei paklaus „ar tu myli” sakyk „myliu”bet ne kiekviena.
Gyvenimas – ne žydintys papieviai, Ne
Gyvenimas – ne žydintys papieviai, Ne platūs toliai, žydruma dangaus. Gyvenimas – tai meilė, prakaitas ir siekiai, Ir rūpestis dėl artimo žmogaus. Gyvenimas ir meilė – tai galybė, Nes meilė tampa dvigubai tyra. Pasitikėjimas, paguoda ir tvirtybė Ir dvigubai lengvesnė rūpesčių našta. Gyvenimas – tai nuostabi kelionė Per miglą, smiltį ir putojančias bangas. Lai židinio ugnelė šviečia ir vilioja, Sujungdama dvi širdys ir svajas!
ne siandien-sianiai,is paslaptingos tylos tu i
ne siandien-sianiai,is paslaptingos tylos tu i seima sveciu atejai vos pramerkes akis svelnu motinos varda tarei…gimimo diena graziausia diena,kaip saules sviesa sklidina ,ji tau tik vienai atvere duri,i kelia kuriuo tu eini.(vaiduska) 🙂
Kupranugaris gali dirbti septynias dienas
Kupranugaris gali dirbti septynias dienas negerdamas, o žmogus gali gerti septynias dienas nedirbdamas. Taigi, pakelkime taures už žmonių galimybes!
Ateik iš ryto-tu vakare jau netokia. Ateik
Ateik iš ryto-tu vakare jau netokia. Ateik iš lėto-atnešk man pusryčiams save. Ateik iš lėto-aš pasipuošiu nuoguma. Išeik iš proto ir pasiimk kartu mane.
Kuo greičiau mokyklą baigt norėjom,
Kuo greičiau mokyklą baigt norėjom, Negalvojom vakar mes visi, Kad iš klasės amžinai išėjom Ir vaikystė jau negrįš šviesi. Nejaugi, nejaugi mes negrįšim Neskambės mūsų juokas, daina… Tai kodėl gi pavasarį paukščiai sugrįžta Nejaugi jų kitokia dalia!
Gęsta žiburelis lūšnoj tylią naktį,
Gęsta žiburelis lūšnoj tylią naktį, Blėsta danguje žvaigždutė lyg kokia žara. Niekad neišblėsta, niekad neužgęsta žmoguje draugystė, jeigu ji tikra.