..laimės didelės kaip žeme, skaidrios kaip eglių žaluma ir nepakartojamos kaip žmogus, Naujujų Metų proga Jums linki …..
Meilė kalba bučiniais. Kūnas iš
Meilė kalba bučiniais. Kūnas iš pradžių ieško,paskui prašo, maldauja, galiausiai reikalauja ir priverčia. Kaip perdžiūvusi žemė šaukiasi lietaus, taip išsiilgęs kūnas šaukiasi aistros. Audra priartėja ne graiustinių dundėjimu, o žaibais. Užtvenktame vandenyje ramiai sau plaukioja kurkdamos varlės, bet kai vanduo pralaužia užtvanką, jis nubunda, įsibėgėja, užriaumoja gaivališka, naikinanti, žudanti jėga. Kūno jėga! Draskyti, skverbtis ir numirti! Aš ieškau tavęs! Aš noriu tavęs! Noriu tavyje sudegti ir išnykti… (Malūkas „Šiukšlyno žmonės”)
NESUPRANTU- KODĖL ŽMONĖS NEJAUTRŪS.
NESUPRANTU- KODĖL ŽMONĖS NEJAUTRŪS. NEGAILA JIEMS IR TŲ DIENŲ KARTU. NEJAU NĖRA ŠIAME PASAULY MEILĖS JUK TAIP NORĖJOS KAŽKADA BŪT KARTU. NESUPRANTU, KODĖL NIEKAS NENORI SUPRAST SAU ARTIMO ŽMOGAUS. NEJAU NĖRA ŠIAME PASAULY DRAUGO KURIO PIKTIEJI ŽODŽIAI NEUŽGAU? NESUPRANTU, BET SUPRASTI AŠ TAIP NORIU, KODĖL PASAULY MŪSŲ VIS MAŽIAU. KODĖL NEPAGUODŽIAM KAI KAM NORS SKAUDA, O TIKTAI JUOKIAMĖS IR ŠAIPOMĖS GARSIAU.
Sustok, palauk, tau pasaką paseksiu,
Sustok, palauk, tau pasaką paseksiu, Pažvelgsiu į akis, kurias aš taip myliu. Tu negirdi – kita tau plaukus glosto Ir nežinai, kaip aš dėl to kenčiu. Keliauk tu sau, tavęs aš neliūdėsiu, Sužeistai širdžiai niekas nebaisu Mylėt mokėjau, pamiršti nemokėsiu, Bet apie tai nesužinosi tu.
Tau paliksiu obelų žydėjimą- Te jis
Tau paliksiu obelų žydėjimą- Te jis džiaugsmą neš. Viską, viską, ką abu kentėjome, Pasiimsiu aš. Būsiu aš tiktai akmuo, ir tiek. Metai plauks ir plauks. Bet ir tas granitas-patikėk- Vis kažin ko lauks. Neateisi. Neateisiu jau ir aš. Iš niūraus pavėsio. Lai tau dienos žydra laimė neš. Aš nepavydėsiu.
Gyvenimas – ne žydintys papieviai, Ne
Gyvenimas – ne žydintys papieviai, Ne platūs toliai, žydruma dangaus. Gyvenimas – tai meilė, prakaitas ir siekiai, Ir rūpestis dėl artimo žmogaus. Gyvenimas ir meilė – tai galybė, Nes meilė tampa dvigubai tyra. Pasitikėjimas, paguoda ir tvirtybė Ir dvigubai lengvesnė rūpesčių našta. Gyvenimas – tai nuostabi kelionė Per miglą, smiltį ir putojančias bangas. Lai židinio ugnelė šviečia ir vilioja, Sujungdama dvi širdys ir svajas!
Mylėkit vienas kitą tyliai, Be pažadų
Mylėkit vienas kitą tyliai, Be pažadų ir be kalbų, Mylėkit, kaip pakščiai myli, Apsvaigę nuo gimtų šilų. Kartu gyvenimą beeinant bus visko: džiaudsmo ir vargų. Kur meilė panaši į dainą, O ją sudėt gerai-sunku*
Nenuorama, peštukas, Sėdėdavau gale
Nenuorama, peštukas, Sėdėdavau gale Ir grauždamas pieštuką, Trukdžiau kam nors šalia. Kelnaitės paraitytos, Kišenėje – akmuo. Apkultas, apdraskytas Vėl grįždavau namo. Nė velnio nebijojau Pripratęs prie lazdų Tvirtai laikiaus ant kojų Ėjau, pešiaus už du. ( P. Širvys)
isgerkim uz tai kas pas bernus stowetu(butelis ant
isgerkim uz tai kas pas bernus stowetu(butelis ant stalo)ir kas mergos jiems duotu(isgert ligi galo)-miskutee
ne siandien-sianiai,is paslaptingos tylos tu i
ne siandien-sianiai,is paslaptingos tylos tu i seima sveciu atejai vos pramerkes akis svelnu motinos varda tarei…gimimo diena graziausia diena,kaip saules sviesa sklidina ,ji tau tik vienai atvere duri,i kelia kuriuo tu eini.(vaiduska) 🙂