Akis plačiai gyvenimui atvėrę Širdies šaukimo einat vedami. Jaunystė Jums dar nuostabiausia žėri, O ateitis svajonėse vaiski. tebūna ji tokia, kokią svajojot Po linažiedžiu tėviškės dangum, Te niekad juodas nerimo rytojus Namų šventumo jūsų nesudrums.
Vaivorykštės spalvų takais rugsėjo atėjai,
Vaivorykštės spalvų takais rugsėjo atėjai, Kai lengvas lapų šokis laimę būrė (Devyniolika) jau metų – tai žiedai Svaigi jaunystės paslapčių kepurė…
Tos ilgos naktys be mėnulio, Padangėj
Tos ilgos naktys be mėnulio, Padangėj pilna debesų Ir niekada aš netikėjau, Kad be tavęs man bus sunku.
Stovi asiliukas ir žiūri. Ateina mergina prie
Stovi asiliukas ir žiūri. Ateina mergina prie upės – asiliukas žiūri. Mergina nusirengia – asiliukas žiūri. Mergina išsimaudo ir apsirengia – asiliukas žiūri. Mergina nueina – asiliukas žiūri. Tad išgerkime už vyrus, kad jie nebūtų tokie asiliukai.
Kai bus sunku, pabelsiu Tau į širdį,
Kai bus sunku, pabelsiu Tau į širdį, Pavirtusi mažu lietaus lašu… O mano balsas nuolatos kartosis, Kažkur miškuos paklydusiu aidu… Kai bus ilgu, pakilsiu ryto saule, Pasklisiu kaip rasa Tavoj širdy, Nukrisiu Tau žvaigžde į delną, Ilgai glūdėsiu aš paukščiu Tavy…
Tu gyveni mano širdį Ir nemoki nuomos,
Tu gyveni mano širdį Ir nemoki nuomos, Užtai a6 tavęs nekenčiu, Bet labai labai myliu…
Mylėk karvę, mylėk avį, O ne berną,
Mylėk karvę, mylėk avį, O ne berną, kuris žavi. Karvė duoda saldų pieną, O su bernu bėda viena.
Prie lango stovi vyras su žmona ir
Prie lango stovi vyras su žmona ir šnekučiuojasi. – Žiūrėk, – sako žmona, – koks rūpestignas vyras – skalbinius nuo virvutės surenka! – Gal ir rūpestignas…- sutinka nam šeimininkas.- Bet skalbiniai, kuriuos renka – mūsų. Pakelkime taures už rūpestingus vyrus.
Meilė ragana pikčiausia Kaušas
Meilė ragana pikčiausia Kaušas verdančios smalos, Skausmo jūra kuo giliausia Išmislas kvailos galvos. Gyvenk ir mylėk, Bet nuo meilės nebėk, O jei pamilai, Mylėk amžinai.
Jaunikis sako savo būsimai žmonai: –Brangioji,
Jaunikis sako savo būsimai žmonai: –Brangioji, norėčiau tuojau po vestuvių važiuoti į Palangą. Prie jūros… –Gerai, brangusis, važiuosime prie jūros. –Ne važiuojame, o skrendame, brangioji. –Kaip įsakysi, brangusis.. Merginos motina patraukia dukterį į šoną ir tyliai šnibžda: –Ar ne per daug komanduoja tavo būsimasis? –Palik jį ramybėje, mama. Lai diktuoja savo paskutinę valią. Pakelkime taures už vyrus, kurie dar prieš šeimyninį gyvenimą pareiškė paskutinę valią.