Norėdama gauti vairuotojo teises mergina atsakineja į komisijos klausimus. – Prašom, gerbiamoji, pasakyti, kada pėstysis turi pirmumo teisę? – Važiuodamas greitosios pagalbos mašina, -atsakė ji. Po kurio laiko mergina gauna vairuotojo teises. Po dešimties dienų ją sustabdo kelių inspektorius. – Ar žinote, panele, kad per šį trumpą laiką jus jau spėjote partrenkti penkis pėsčiuosius! Tai jau per daug! – O kiek reikia? – naiviai klausia ji. Praslinko pora mėnesių. Ši jauna vairuotoja sutiktai draugei prisipažino, kad jau nebevairuoja automobilio. Į nustebusios draugės klausimą „kodėl:, ji paaiškino: – Esu prietaringa… Kai sužalojau tryliktą pestijį, pamaniau – na, gana, dar gali atsitikti nelaimė. Pakelkime taures už tai, kad nesusiduriame su žaviomis vairuotojomis…
Prie lango stovi vyras su žmona ir
Prie lango stovi vyras su žmona ir šnekučiuojasi. – Žiūrėk, – sako žmona, – koks rūpestignas vyras – skalbinius nuo virvutės surenka! – Gal ir rūpestignas…- sutinka nam šeimininkas.- Bet skalbiniai, kuriuos renka – mūsų. Pakelkime taures už rūpestingus vyrus.
Bėga metai tartum vėjas, Lyg ta upe su
Bėga metai tartum vėjas, Lyg ta upe su ledais. štai jau metai nuriedejo, Tad leisk pasveikint su Naujais.
Nenurimk širdie, išplakus šitiek metų,
Nenurimk širdie, išplakus šitiek metų, Patyrus visko: vargo ir džiaugsmų, Tegul gyvenimas metus iš naujo rašo, Ant sidabrinių Jūsų smilkinių. 50-mečio proga sveikina ir laimės linki …
Tu gyveni mano širdį Ir nemoki nuomos,
Tu gyveni mano širdį Ir nemoki nuomos, Užtai a6 tavęs nekenčiu, Bet labai labai myliu…
Mylėk karvę, mylėk avį, O ne berną,
Mylėk karvę, mylėk avį, O ne berną, kuris žavi. Karvė duoda saldų pieną, O su bernu bėda viena.
O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų.
O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų. Čia buvo vasara – Ir vėl klevai rudi. Čia tik žiema balta skara praėjo, O pamiškėj ir vėl beržai žali. Tad, nestabdykit laikrodžio rodyklių, Kad nereikėtų vietoje stovėt, Tegul negrįš vaikystė ir jaunystė, Bet liks dienų branda ir jų prasmė.
Mes kiekvienas didelis, kaip lašas Ir visi
Mes kiekvienas didelis, kaip lašas Ir visi su saule artimi ! Niekuomet žmogus nebūna mažas, Jeigu jis būna savimi (žmogumi). (J. Marcinkevičius)
jei ilgiesi-ateik, jei liudna-ateik
jei ilgiesi-ateik, jei liudna-ateik ir dziaugsis sirdis ir skausmas isgis.
Nebuvo nei tau, nei man žiedu ant rankų
Nebuvo nei tau, nei man žiedu ant rankų Nebuvo priesaikos mylėti amžinai. Bet tu žinai, kad aš tavęs ilgiuosi, Kad nepamiršiu tu žinai.