Daug vandenų prabėgs upeliais Daug nuvys baltų žiedu. Išsiskirs gal mūsų kelias ir mane pamirši tu. Prabėgs tos laimingos dienos Svajonės prabėgs,kaip sapnai Kaip rudenį pageltęs lapelis dairysies,kur dingo draugai!
SU NAUJAIS I PRIEKI VEDANCIAIS SU NAUJAIS
SU NAUJAIS I PRIEKI VEDANCIAIS SU NAUJAIS DAUG DZIAUGSMO ZADANCIAIS SU NAUJAIS VIEN GERA SPINDINCIAIS SU NAUJAIS NAUJAIS NAUJAIS
Dykuma keliauja rusas, amerikietis ir anglas. Jų
Dykuma keliauja rusas, amerikietis ir anglas. Jų jėgos visiškai išseko. Prieš mirtį rusas pasiūlo išgerti butelį degtinės. Kai tik keliautojai išgėrė, iš tuščio butelio išlėkė džinas. –O mano išgelbėtojai,– nudžiugo džinas.– Kuo galiu jums atsidėkoti? Išpildysiu po du jūsų pageidavimus. Amerikietis paprašė milijono dolerių ir sugrąžinti jį į gimtąją Ameriką. Ir tuojau pat jis dingo iš akių. Anglas paprašė tiek pat svarų ir grįžti į Angliją. Tik spėjo jis pasakyti paskutinį žodį ir išnyko. Rusas nusiminęs tik rankomis skėstelėjo: –Nei šis, nei tas..viskas taip gražiai prasidėjo… Gerai, džinai, duok šen dėžę degtinės ir sugrąžink atgal mano pakeleivius. Tad pakelkime taures už tuos, kurių vienintelis troškimas Visada būti linksmoje kompanijoje.
Metas eiti – obelys bąla, Tik kodėl, man
Metas eiti – obelys bąla, Tik kodėl, man atrodo per greit. Lydi nuojauta didelio kelio Ir baugu, kad vienai reikės eit. Žiūrėkit – obelys bąla…
meile buvo meile bus:) meile varo i rugius
meile buvo meile bus:) meile varo i rugius 🙂 o rugiuos labai gerai bado sikna stagarai:)
Gyvenimo kelias skausmingas Nupintas iš
Gyvenimo kelias skausmingas Nupintas iš vargo, kančių, Bet kartu gražus ir laimingas, Pripildytas laimės jausmų.
Ak,palinkesiu ko nors tau ir man rasyti bus
Ak,palinkesiu ko nors tau ir man rasyti bus maziau, Neverda sendien man galva ir temperatura nemaza. tad linkiu neruosti pamoku daugiau begioti is namu susirasti daug bernu tik nenurenk is kart visu!
Brauksi ašarėlę tyliai nuo blakstienų
Brauksi ašarėlę tyliai nuo blakstienų Paskutinį kartą klasėn žengdama Ir matysi veidus, artimus ir mielus Bet nebegrįš jau niekad mokinio dalia.
Kai as ziuriu i saule – matau Tave, Kai
Kai as ziuriu i saule – matau Tave, Kai ziuriu i menuli – matau Tave. Kai as ziuriu i jura – matau Tave, Gal gali pasitraukti?
kad meilės tai delčia, kad pilnatis
kad meilės tai delčia, kad pilnatis pralaimi… Ta nuojauta – per dieną ir pernakt…. Gal tai ne meilė jau, o deginanti baimė jos, paskutinės, amžinai netekt…..