Noreciau laime dovanoti, Deja as pats jos neturiu Karstai noreciau pabuciuoti Bet per mobilu negaliu =)
sudie mokykla! as jau iseinu
sudie mokykla! as jau iseinu… sudie! jau nebegrisiu… pirmoji mokytoja-pati geriausia…as jai tap pat sakau sudie atrodo-12 ilgu meteliu o tik sumirksi ir viska jau baigi…
Jeigu as labai ka nors myleciau
Jeigu as labai ka nors myleciau,jeigu man ta meile sviestu dziaugsmo spinduliais,as kaip saules paukste prie dangaus pakilciau,nuskubeciau rinkt zvaigzdziu brangiam dangaus keliais…jeigu as pajusciau,sirdimi suprasciau,jeigu pamatyciau,kad brangi kam nors esu,daug didziausiu turtu as sirdy surasciau,buciau jam kaip ziedui rytmecio gaivi rasa…jeigu as ka nors karstai myleciau,jeigu butu man kas nors labai brangus,nieko nieko as brangiam nepagaileciau,nors tai butu pats dangus…
Gal as nuejau ne tuo keliu, kuriuo reikejo eiti
Gal as nuejau ne tuo keliu, kuriuo reikejo eiti, juk taip ir nieko nepasiekiau, apie ka taip daug svajojau… Bet ka as galiu pasmerkti siame pasauly, juk niekas nera nekaltas… Tikiu beribe meile, bet ar toks neteisingas pasaulis gali ja sukurti idealia? Kazkas zudo tai, kuo ilgai tikejau ir bijau, kad visiskai nenuzudytu manes… Juk as dar stengiuosi sugryst, bet ar pavyks, ar pasiseks…? Noriu pasakyti, jog buvai ir busi mano tikroji ir amzinoji meile, nors ir kaip man kartais butu sunku, su tavim ar be taves…. MYLESIU AMZINAI….
Atsisveikint atėjo laikas su mokykla miela
Atsisveikint atėjo laikas su mokykla miela Tai laikas kai tu iš vaiko į tikra žmogu virsi
Mokykla, Tai mūsų antrieji namai
Mokykla, Tai mūsų antrieji namai Juose iš lėto slinks pilki vienodi metai Juose paliksim vaikystės skardu juoką Gal ir surastą pirmają meilę Nors mums čia gera Teks palikti šiuos namus kaip pirmuosius Bet ar palikdami mes suprasim Ką paliekam ko netenkam! Paskutinį kartą palytėsim klasės suolą Pasišaipysim iš rudos lentos Nubrauksim ašaras nuo skruostų Ir paskutinį kartą šiuos namuos duris užversim.
Kodėl gi mes tokie neramūs
Kodėl gi mes tokie neramūs, Matydami, kaip saulė ritasi iš tolių, Kaip pirmas daigas galvą kelia, Kaip paukščiai skuba pasitikt rytojų ? Kodėl gi mes tokie neramūs, Girdėdami mokyklinio varpelio aidą, Matydami kiekvieno draugo veide Ir šypseną, ir abejonių gaidą ? Kodėl gi mes tokie neramūs, Girdėdami žodžius – o liki sveikas ! Nejau tai mums, nejau išeit jau laikas, Ištarus šiuos žodžius – o liki sveikas ! Tai štai kodėl gi mes tokie neramūs…
uzdek zvakes ant musu meiles karsto
uzdek zvakes ant musu meiles karsto, nor buvo ji mazyte, bet grazi. Atverk duris y praeyti vel varsto, o nieko už tu duru nerandi… Ir gesta zvakes gesta netgi zvakes, o jau atgal sugryzt nebegali, tu iseini man nieko nepasakęs tu iseijny su neapykanta sirdy..
Tu nevaidink šįryt kietoko
Tu nevaidink šįryt kietoko- Juk balsas jaudulį išduoda. Kai atsisveikinti ateina laikas, daug kas kitaip tada atrodo. Palieka čia pirma raidė rašyta Skaičiuota, piešta ir braukyta… Kol pagaliau tiek daug ismokta, Tik ačiū dar daug kam nepasakyta.
Jus svajojot ir augot skirtingai
Jus svajojot ir augot skirtingai , bet gyvenimas suvede Jus ne i Jusu svajoniu pasauli , bet i busimus Jusu namus . Ir nuo siol praeities jums negaila ,kaip negaila svajoniu senu jus sukurete bendraja seima pasisvente gyventi kartu .Skamba taures ir tostai laimes kelias visai arti .Tad eikite juo per gyvenima vienas kito verti !