Yra gyenime ir praeitis ir ateitis, Ir dideli darbai ir didelės svajonės. Laimingas tas, kas moka atvira širdim, Gyvenimą praeiti ir mylėti žmones. Tad būki laiminga, kai vasara pražysta! Tad būki laiminga, kai paukščiai sugrįžta! Laiminga būk ir rudenį ir žiemą, Laiminga būk kiekvieną diena!
Mūsų buvo daug lyg riešutėlių,
Mūsų buvo daug lyg riešutėlių, Tad lai žydi Jums mūs meilės gėlės.
kaip sraunusis Nemunas neša vandenis per tėviškę,
… kaip sraunusis Nemunas neša vandenis per tėviškę, taip linkime Tau, Sūnau, nešti šlovę savajai žemei per visą gyvenimą… … kaip šimtamečiai ąžuolai stūkso Lietuvos miškuose, taip Tau, Sūnau, linkime stovėti savo laimės sargybos poste ir saugoti ją nuo klastingo likimo… … kaip didieji keliai nusidriekę per gimtinės laukus, taip linkime Tau, Sūnau, nutiesti savo tiesos kelius per gyvenimą ir dosniai apdovanoti ja visus sutiktus… … kaip debesys plaukia ir plaukia virš tėviškės dangaus, taip Tau, Sūnau, linkime tobulėti savo pasiekimų, kelyje ir šlovinti žemę dorais darbais… … kaip saulė ir mėnuo apsilanko mūsų dienoje ir naktyje, taip Tau, Sūnau, linkime nepamiršti tėvų pastogės ir brangiausių žmonių artumo… … kaip…
Tavo glėbį juntu aš, kai ištiestos rankos.
Tavo glėbį juntu aš, kai ištiestos rankos. Tu vis lauki ateinant — ateisiu dažniau. Juk tik Nemunas ilgas — gyvenimas trumpas. Pas Tave aš skubėsiu — tik gyvenki ilgiau.
Tu ateik aš tave išbučiuosiu.
Tu ateik aš tave išbučiuosiu. Tu ateik prisiglausk prie manęs. Tu ateik viską tau atiduosiu. Tu ateik aš myliu tave! Su gimtadieniu!
Jei tu nori, kad sėkmė tave lydėtų,
Jei tu nori, kad sėkmė tave lydėtų, Tu tyliai ją pašauk…
Linkėti laimės – įprasta ir sena,
Linkėti laimės – įprasta ir sena, Linkėti sveikatos – tau dar per anksti. Linkiu ugnies kuri širdy rusena, Ir daug draugų gyvenimo kely…
Užmiršti galima tik sapnus,
Užmiršti galima tik sapnus, O gyvenimo – niekada. Užmiršti galima tik jūrą, O tikro draugo niekada.
Tie metai su vėju praskriejo,
Tie metai su vėju praskriejo, Žydėjo gražiausiais žiedais. Bet viskas taip greitai praėjo, Beliko tik šviesūs sapnai. Beliko dienos niūrios ir nuobodžios, Ir kasdienybės prislėgta širdis. Kuri taip trokšta laimės ir paguodos, Kuri vaikystės ilgisi dar vis.
Draugystė niekad neišdyla, kaip tas mėnulis ir dangus.
Draugystė niekad neišdyla, kaip tas mėnulis ir dangus. Draugystė niekad neapvylė nei vieno mylimo žmogaus. Ir jei tave paliktų kartais, kai tau sunku, labai sunku Žinok, nes tai žinoti verta, nebuvo jis tau artimu draugu!