Išvargę, visiškai išsekę nuo bado vos kojas velka du žmogėdros – tėvas ir sūnus. Priešais ateina gražutė riebuilė moteris. –Tėti, suvalgykime ją,– pasiūlo sūnus. –Ką tu sūneli, argi galima sušveisti tiek kalorijų išsyk? Negi tu žurnalų neskaitai? Eina toliau. Sutinka moterį. Ji liesa liesutėlė. -Tėti, suvalgykime bent šią. –Ką tu sūnau, ji tik kaulaminčiams tetinka. Nuėjo jiedu dar vieną varstą. Priešais ateina gražuolė. Ne mergina – tikra svajonė. –Tėti, šitą tai jau tikrai sušveisime. O gal namo pasiimkime? –Teisingai sakai, sūneli. Namie verčiau mamą suvalgysim. Siūlau tostą už tas merginas, dėl kurių vyrai iš proto eina ir pasiruošę “suvalgyti” tai, kas nevalgoma, tai yra iškęsti visas negandas.

• stebek savo mintis— jos virsta zodziais.

• Pražydo geles, gamta atsigavo,