Jie niekur – tie praėję metai – nenueina.
Įsiterpia į širdį,
Kaip dirvožemin susigeria lietus.
Įsismelkia į sąžinę, įsipina į dainą,
Plaikstydami ne vien prisiminimų
Ir atodusiu skutus.
Kad viskas, kas bloga paliktų pilkoj praeity,
Kad Jūsų skruostų nevilgytų ašara karti,
Kad laimė klajunė ateitų į jūsų namus,
Kad laimė ir džiaugsmas lydėtų Naujuosius Metus.